Ar patyrėte malonumą regėti Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatras „Išvarymą“? Jei taip, tikėtina, jog išgirdote esminę spektaklio idėją – pasaulyje vyksta kova tarp Jėzaus ir Čingischano mąstymo būdų.
Tai, ką mes dabar kasdien matome politikos lauke, yra kova tarp dviejų iš esmės skirtingų mąstymo tipų. Tas, kuris klausia savęs „ko aš nepadariau?“, stovi akistatoje su tuo, kurio pasaulio samprata suformuota pagal lozungą „o ką pagalvos žmonės“.
Taip laisvo individo mąstymas susikerta su kolektyvistiniu.
Šią kovą stebime užsienio politikoje, kur kolektyvinis mąstymas grįstos autokratijos bando sugriauti demokratijas, kylančias iš laisvo individo mąstymo.
Tokia pat oponuojančių mąstymų skirtis apibrėžia ir pagrindinę vidaus politikos priešpriešą. Čia pažangieji, oponentų vadinami „liberalais“, susiduria su kolektyvine jausena apjungtu protesto elektoratu. Protesto miniai nesvarbu protesto objektas – svarbiausia yra nuolatinė kova su „liberalaus elito“ naratyvais.
Šią savaitę prasidedantys rinkimai – ne išimtis. Jų pagrinde yra ta pati sankirta. Tokia priešprieša ženklino ne tik keletą pastarųjų rinkimų – tai pagrindinė politinė visų Nepriklausomybės dešimtmečių priešprieša.
Tiesa ta, kad augant miestiečių skaičiui, didėja ir individualistų gretos, nors jie vis dar yra mažumoje. Tai ypač aiškiai jaučiama, kai Vilniaus burbulo mąstymą ir jauseną bandai išskirti bendrame viso elektorato katile.
Pažangieji stūmė šalį į NATO ir Europos Sąjungą. Jie kūrė tą valstybę, kurią matome už lango. Tuo tarpu protestuojantis „kolektyvas“ klausinėjo: „o su kuo kariausim, kad reikia NATO?“ arba „ką duos ta Europos Sąjunga?“.
Kurdami savo valstybę pažangieji kol kas per mažai pastebi ir jaučia nuolatinių mąstymų kovų verpetuose bei socialinių tinklų algoritmų blaškomą žmogų. Jie patys iki šiol nesuvokia, kad valstybė kuriama ne politikams, biurokratijai ar verslui. Ji turi būti skirta konkrečiam žmogui ir bendruomenei.
Oponuojanti pusė, įsikibusi kritikos, nesupranta valstybės kūrimo darbo ir bijo pokyčių.
Vienintelė jos siūloma alternatyva – valstybė, kurioje kiekvieno iš mūsų gyvenimus reguliuoja žmonės, kurie, pirma, nesugeba susitvarkyti savo gyvenimų, ir, antra – dar blogiau – savo vaikystės kompleksus siekia primesti kiekvienam iš mūsų.
Todėl taip svarbu ateiti balsuoti.
Balsuokite, net jei esate piktas, nusivylęs ir norite kažko radikaliai naujo. Ateikite balsuoti už ateitį, o ne už praeitį. Nes politika – tai ateities architektūra, o rinkimuose jūs renkatės žmones, kurie jums kartu einant teisingu keliu kurs šią ateitį.
