Europos Komisija siekia, kad Kinijoje pagamintiems elektromobiliams taikomi tarifai per ateinančius penkerius metus turėtų didėti nuo 10 proc. iki 45 proc. Pasiūlymą palaikė dauguma valstybių narių, tarp jų ir Lietuva.
Prieš balsavo didžiausia bloko ekonomika ir automobilių gamintoja Vokietija, kurios automobilių pramonė smarkiai priklauso nuo eksporto į Kiniją, bei dar keturios šalys.
Taip pat buvo nemažai susilaikiusiųjų, nuogąstaujančių, kad muitai gali iššaukti atsakomuosius Kinijos veiksmus ir padidinti elektromobilių kainas ES – pavyzdžiui, V. Orbanas pareiškė, kad ES artėja prie ekonominio šaltojo karo su Kinija.
Vokietijos automobilių pramonei besipriešinant muitams, Komisija taip pat pareiškė, kad tęs derybas su Kinija, kuriose potencialus kompromisas galėtų būti minimalių elektromobilių kainų nustatymas. Kinijos prekybos ministerija sprendimą įvesti muitus pavadino nesąžiningu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu PPO taisykles, bet taip pat pridūrė, kad šį klausimą galima išspręsti derybomis.
Kai kurios šalys bijo, kad joms gali tekti susidurti su atsakomaisiais muitais iš Kinijos – pavyzdžiui, Prancūzijos konjako pramonės prekybos organizacija yra įsitikinusi, kad dėl muitų elektromobiliams yra aukojamas jų sektorius ir ragina sprendimo ieškoti derybų keliu, kad jų produktai nebūtų papildomai apmokestinti ar netgi pašalinti iš Kinijos rinkos.
Ginčas dėl muitų kiniškiems elektromobiliams ne tik atskleidžia valstybių narių nesutarimus dėl prekybos politikos bei skaldo Vokietiją ir Prancūziją. Kinijos vyriausybė svarsto importo muitų didinimą dideliems benzininiams automobiliams, o tai labiausiai pakenktų Vokietijos automobilių gamintojams
