Pastebėjote, kaip nervinasi tie, kurie praėjusią kadenciją su tokiu uolumu pliekė vertybinę politiką? Jų nerimas nėra atsitiktinis –bankrutuoja jų iliuzijos ir postulatai.
Praėjusios kadencijos „vertybinė” politika sulaukė nemažai kritikos. Dalis jos buvo pagrįsta – už teisingų vizijų ir principingų kalbų dažnai stigo konkrečių veiksmų. Tačiau pati prieiga buvo teisinga.
Užsienio politika remiasi trimis fundamentais: vertybėmis, interesais ir galia. Vertybėmis grindžiamas realizmas. Vidutinio dydžio valstybės, tokios kaip Lietuva, savo subjektiškumą gali išlaikyti tik bendraudamos su panašius interesus turinčiomis šalimis. Aljansai, kurių tikraisiais klijais ir yra bendros vertybės, leidžia tokioms valstybėms kaip Lietuva ne tik išlaikyti, bet ir auginti savo subjektiškumą. Lietuvos įtaka Europos Sąjungoje nepalyginti didesnė, nei ji būtų viena. Būtent apie tai ir kalbėjo vadinamoji „vertybinė politika”.
Dabar įžengiame į „interesantų” pasaulį – tų, kurie savo asmeninius (ne net šalies) interesus pateikia kaip vienintelę įmanomą tikrovę. You are welcome, kaip sakoma – pasimėgaukim naująja tvarka.
Tie patys, kurie vakar Baideną vadino „bidonu”, šiandien verkšlena, kad „Donaldą Trumpą negražiai kritikuoja Lietuvoje ir Europoje”. Kaltininką jie rado greitai – Europos Sąjungą. Tie patys kritikai kurie vakar ją kaltino, kad „kišasi”, šiandien priekaištauja, kad ji „nieko nedaro”. Trumpo laikotarpio Europos Sąjungos kritika yra tik alibi, skirtas pridengti visišką politikos „ateis Trumpas ir viską sutvarkys” bankrotą.
Po visu šiuo teatralu slypi skausminga tiesa – besinervuojantys mūsų „interesantai” neturi programos. Jų moddus operandi yra susirūpinusiu veidu kritikuoti. Tačiau realių pasiūlymų „ant stalo” tiesiog nėra, jau nekalbant apie kažkokią rišlią programą.
Maksimumas, ką pavyksta išspausti – „reikia Maskvoje ar Pekine ambasadorius sugrąžinti”. Ir? Sostinėje sėdintis ambasadorius yra priemonė, ne tikslas. Reikia sugebėti įvardyti Lietuvos politikos tikslus. Nesugebama suformuluoti net elementarios realpolitic programos Lietuvai.
Tikslų, kurių neturi, niekada nepasieksi. Lieka nervuotis.
Tuo metu situacija kaista. Galią turintys „interesantai” dabar dalinasi pasaulį. Trumpas pasiima Vakarų pusrutulį. Prieš kelias dienas jis pareiškė, kad Kaukazas yra „Putino teritorija – tegu jis ten ir susitvarko”. Įdomu būtų sužinoti, kas dar pagal šią koncepciją įeina į Putino įtakos sferą?
Tuo tarpu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė, kad NATO ir Europos Sąjunga negali būti tiesiogiai prie Rusijos sienų. „Nematau kito sprendimo, kaip tik susitaikyti su tuo, kad NATO ir Europos Sąjunga negali būti tiesiogiai prie Rusijos sienų, nes rusai visada į tai reaguos karu.” Trumpo Floridos rūmuose dažnai lankysis Orbanas akivaizdžiai kažką žino.
Kaip tokioje realybėje turi elgtis Lietuva, jeigu ne stiprinti Sąjungą. Sąjunga, kuri ir remiasi vertybėmis. Nes tik tai, kas laiko Nyderaldus, Vokietiją, Portugaliją, Belgiją, Švediją ir Lietuva drauge ir yra vertybės.tikų politinis bankrotas
