Su jumis ne kartą esame diskutavę apie kitokią šalies vidaus politikos logiką nei pateikiama viešoje erdvėje. Pabandykime suprasti, kodėl Vėgėlė jungiasi su valstiečiais, kodėl tai apie seimo rinkimus, ne prezidento, ir svarbiausia šiuo atveju – kodėl dabar.
Vėgėlės ir valstiečių sąjunga gali atrodyti natūrali, nes vertybės apie kurias kalbama yra panašios. Nepaisant pandemijos valdymo ar Igničio klausimų. Todėl anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti – kai tapo aišku, kad Vėgėlė nekurs savo partijos. Klausimas tik kada ir kiek kuris įneš galios „akcijų“. Leisiu sau prognozuoti, kad šis veiksmas buvo numatytas vėliau ir kitokiomis sąlygomis.
Tačiau įvyko Žemaitaitis.
Esame kalbėję, kad Lietuvos politikoje nereikia žiūrėti į apklausas – reikia analizuoti balsų procentus kiekviename segmente.
Segmente „PRIEŠ“ (kuriame apie 35 procentai šalies gyventojų) kol kas geriausia atrodo Žemaitaitis, sėkmingai pritaikanti rinkimuose Klaipėdoje išbandytas technologijas ir mobilizuojantis protesto balsus. Tikėtina, net pavyks pakelti nuo sofos vieną kitą niekad neinantį balsuoti, bet pritariantį eilėraštukui apie žydus.
Valstiečiai tai jaučia susitikimuose su gyventojais. Karbauskio chebra seime silpna ir nuobodi, todėl jai pasvajoti būti tokia radikalia kaip Žemaitaitis, o radikalumas yra pergalės receptas šiame segmente. Tuo labiau, kad Veryga pasirodė taip beviltiškai, kad reikėjo kuo greičiau jį stumt nuo scenos.
Prezidento rinkimuose Žemaitaitis maišo jau Vėgėlei. Ne tik atima balsus, tačiau svarbiausia – prasidėjus debatams jis pasirodys kaip visiškas maminis palyginus su Žemaitaičiu, kuris jį suvartys savo demagogija. O kur dar netikėtai įšokęs Vaitkus su savo protesto žinute. Visiška maklė.
Todėl Vėgėlės ir valstiečių susijungimas yra jų abiejų silpnybės demonstravimas. Žemaitaitis juos privertė jungtis anksčiau ir visai kitomis sąlygomis nei abu planavo, o šis susijungimas apie Seimo rinkimus.
Kalbant apie juos. Žemaitaitis juose galėtų pasirodyti labai ir labai neblogai, susirinkdamas didžią dalį protesto. Tačiau čia jo stiprybė tampa silpnybe. Nors ir turi neblogus šaltinius institucijose, 80 procentų jo kalbų yra tiesiog kliedesiai, jungiantys nesujungiamus dalykus, ir iš jų darant dar keistesnes išvadas. Visi tai žino, todėl nenori su juo turėti reikalų, todėl aplink jį nelieka jokių asmenybių. Ši silpnybė labai pasijautė rinkimuose Klaipėdoje, kur stipriausia jo sąrašo kandidatė buvo barmenė Monika (su visa pagarba). Lietuvos mastu tai reiškia, kad jis neturi jokių vienmandatininkų ir tai yra jo lubos.
