Rytų Azijos regione vyksta svarbūs ir mums dalykai. Kaip tik šiuo metu formuojasi nauja kolektyvinio saugumo sistema, kurioje JAV buria sąjungininkes atsverti Kinijos įtakai. Panašiu keliu JAV žengė ir po II pasaulinio karo Europoje, kai gimsta NATO.
Saugumo bendradarbiavimas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione iki šiol apėmė keturšalę partnerystę tarp JAV, Indijos, Australijos ir Japonijos. Tokią partnerystę būtų galima apibūdinti „minilateralizmu“ – lankstų ad hoc bendradarbiavimą, neturėjusį aiškaus formato, kitaip žinomą kaip keturšalis saugumo dialogas arba Quad.
Iš esmės Quad tikslas buvo stabdyti Kiniją ir Rusiją, ši partnerystė turėjo tam tikrą NATO analogo Azijoje potencialą, tačiau dėl strateginės Indijos priklausomybės nuo Rusijos pagalius į ratus kaišioti pradėjo būtent Indija, kuri atvirai bei nuosekliai priešinosi kitoms trims Quad partnerėms. Bendradarbiavimą apsunkino ir tai, kad Quad neturėjo aiškios struktūros ir buvo grindžiama daugiau bendrais interesais ir vertybėmis, o kaip galiausiai paaiškėjo, Indijos, atsisakiusios pasmerkti Rusijos įsiveržimą į Ukrainą eilėje Jungtinių Tautų rezoliucijų ir siekiančios išlaikyti prekybos bei gynybos ryšius su agresore, interesai ir „vertybės“ nesutapo su partnerių.
Quad vienybei pradėjus byrėti, situacija pasisuko kiek kitu kampu, ką būtų galima įvardyti kaip „India out – Phillipines in“. Praeitą mėnesį įvyko precedento neturintis trišalis JAV, Japonijos ir Filipinų viršūnių susitikimas saugumo klausimais, reaguojant į Kinijos veiksmus Pietų Kinijos jūroje.
Ir tai – dar ne viskas. Šio mėnesio pradžioje įvyko jau antras JAV, Japonijos, Australijos ir Filipinų keturšalis susitikimas, kuris kaip tik sutapo su Filipinų ir JAV bendromis pratybomis, daugiausia dėmesio skiriant Kinijos keliamoms grėsmėms Taivanui ir Pietų Kinijos jūrai, kurių stebėtojos yra Australija bei Japonija.
Kitaip nei Quad saugumo partnerystė tarp JAV, Indijos, Australijos ir Japonijos, šis naujas bendradarbiavimo formatas, pavadintas Squad, Indiją iš esmės pakeitus Filipinams, turi aiškesnę struktūrą ir bendrą regiono strateginę viziją. Skirtingai nei Indija, Filipinai yra JAV abipusės gynybos sutarties sąjungininkė ir ketina užbaigti vizituojančių pajėgų susitarimo tipo paktą su Japonija, panašų į esamus susitarimus su Australija ir JAV. Filipinai išplėtė savo bazių, į kurias JAV turi rotacinę prieigą, skaičių, įskaitant objektus netoli Taivano.
Apskritai, galima sakyti, kad Squad sukūrimas“ nebūtų įmanomas be gan radikalaus Filipinų užsienio politikos perorientavimo, vadovaujant F. R. Marcosui Jr., kadangi per visą ankstesnį Rodrigo Duterte valdymo laikotarpį Filipinai sąmoningai stengėsi vengti bet kokių antikiniškų koalicijų. Beje, pabrėždamas savo įsipareigojimą R. Duterte eros neutralumo mantrai „visų draugai, niekieno priešai“, iš pradžių F. Marcosas Jr. taip pat laikėsi panašios apsidraudimo strategijos, bet po nevaisingo valstybinio vizito į Pekiną praėjusiais metais, jis sustiprino bendradarbiavimą su JAV vadovaujamais sąjungininkais, o galiausiai, po virtinės Filipinų ir Kinijos susidūrimų Pietų Kinijos jūroje, Squad partnerystė įgavo pagreitį.
Beje, panašu, kad prie vadinamosios Quad partnerystės prisijungus Filipinams, ir Quad perkrikštijus į Squad, reikalai gali tuo nesibaigti, kadangi praėjusiais metais ryšius su JAV atnaujino Vietnamas, taip pradedant naują, į saugumą orientuotą partnerystę, nepaisant istorinio priešiškumo.
O kur dar Japonijos pacifizmo fazės pabaiga. Jos konstitucija buvo surašyta JAV administracijos po pergalės kare. Dabar punktai, neleidžiantys karinių pajėgų keičiasi. O Japonijai su jos kapitalu ir technologijos įsijungus į karines galios varžybas regione mažai nepasirodys niekam.
JAV į Aziją perkėlinėja sėkmingą Europoje išbandytą modelį su NATO. Specifikos, be abejo daug, tačiau praleisti istorinę galimybę būtų didžiulė klaida.
