Kūdikis turi teisę gimti. Ši teisė kyla iš pačios gyvybės fakto. Gyvybė nori tęstis.
Šią savaitę įregistruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos plečia galimybę susilaukti vaikų ne tik sutuoktiniams, bet ir partnerystę įregistravusiems asmenims ar moteriai, nesančiai poroje. Kitaip tariant, įstatymas pripažįsta realybę – šeimos formos yra įvairesnės nei politinės doktrinos.
Nemuno aušra ir jų Vilniaus filialas Nacionalinis susivienjimas tam prieštarauja, teigdami, kad susilaukti vaikų valstybė turi padėti tik “stabilioms šeimoms”.
Teigti, kad tokia politinė doktrina svarbesnė už paties kūdikio galimybę atsirasti, yra paradoksas.
Gimti kūdikiui yra jo dieviškoji teisė. Susilaukti vaikų yra žmonių teisė. Valstybės interesas turėti daugiau piliečių. Politikų vaidmuo nėra moralizuoti, o sudaryti sąlygas gyvybei atsirasti ir augti. Ypač demografijos kreivės kontekste.
Prieštarauti pagalbiniam apvaisinimui remiantis idealizuotu „stabilios šeimos su dviem biologiniais tėvais“ modeliu reiškia supainioti formą su esme. Vaikai gimsta įvairiomis aplinkybėmis – tėvai skiriasi, žmonės miršta, santykiai keičiasi. Gyvenimas nėra schematiškas kaip įsivaizduoja politikai.
