Dabartinis istorijos rimas atkartoja XVIII a. Europą, kai imperijos žemyninėje dalyje tik stebėjo, kaip Britanijos imperijoje gimė pramonės revoliucija. Ši revoliucija leido anglams artimiausius šimtą metų dominuoti pasaulyje, mažai nedidelei salai sukuriant pasaulio tvarką pagal savo taisykles.
JAV ir Kinija dabar vykdo pramonės revoliuciją, mus paliekančią istorijos paraštėse. Revoliucija, kuri pakeis kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą. Šios savaitės „DeepSeek“ viešųjų ryšių akcija, metant iššūkį „ChatGPT“, yra tik viena šios mozaikos dalių.
Prieš kelias dienas trys didžiausios JAV technologijų įmonės paskelbė apie naujos bendrovės „Stargate“ įkūrimą, kuri plėtos dirbtinio intelekto infrastruktūrą Jungtinėse Valstijose. Įmonės į šį projektą iš pradžių investuos 100 mlrd. dolerių, ir ši suma tėra nedidelė „OpenAI“ kompanijos 7 trilijonų dolerių plano dalis. Trilijonų.
Taip pat Trumpas panaikino Joe Bideno priimtą vykdomąjį įsakymą, skirtą stebėti ir reguliuoti dirbtinio intelekto riziką.
Mūsų – Lietuvos ir visos Europos Sąjungos – bėda ta, kad rinką jau sukonsolidavo JAV ir Kinijos Liaudies Respublika. Dabar socialiniais tinklais, o jie palyginti su tuo kas ateina yra gėlytės. Tokiame paveiksle mes tampame skaitmenine kolonija, o mūsų suverenitetas apsiriboja šeimininko pasirinkimu. Jų ateities pajamos ir pelnai taps renta, kurią mes jiems privalėsime mokėti už jų kapitalą.
Europos Sąjungos problema – jos nesugebėjimas valdyti šios pramoninės skaitmeninės revoliucijos. Revoliucija visada apima netikėtumus, chaosą, neteisingus sprendimus ir klaidų taisymą.
Sąjunga savo veikloje remiasi vokiška logika, kur viskas apskaičiuojama prieš darant, sudėliojama į lentynėles ir vyksta valdomai bei tvarkingai. Tačiau pramonės revoliucijos, ypač tokio mastelio kaip dirbtinio intelekto, taip nevyksta. Iš čia kyla Europos baimė šiai revoliucijai.
Kontrastas tam yra žaliasis Europos kursas. Jis vyko sklandžiai, nes viskas buvo lengvai apskaičiuojama ir prognozuojama. Saulės panelės, vėjo turbinos, biomasė, vandenilis – visa tai apribota fizikinių dėsnių, todėl nesunkiai apskaičiuojama. Dirbtinio intelekto revoliucijoje per daug nežinomųjų. Tai naujos kartos metafizika, kuri netelpa biurokratų lentelėse.
Ką darome?
DI industrija susideda iš trijų pagrindinių komponentų: DI programinės įrangos, DI techninės įrangos ir energijos, reikalingos DI duomenų apdorojimo centrams.
Į pirmuosius du jau pavėlavome, nes nesukūrėme savo Silicio slėnio. Deja, mažai tikėtina, kad atsiras lietuviški startuoliai, gebantys pritraukti masę kapitalo ir sukurti esminius DI produktus. Su DI technine įranga taip pat – nematyti nė vienos įmonės Lietuvoje, kuri gebėtų kurti kritinę pridėtinę vertę prie jau egzistuojančių „Nvidia“, „TSMC“ ar „ASML“ produktų.
Energijos šaltiniai ir prie jų statomi duomenų apdorojimo centrai – superkompiuteriai – yra paskutinė galimybė Lietuvai įsilieti į DI industriją.
Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, duomenų centrai 2026 m. suvartos 1000 teravatvalandžių energijos. Tai yra dvigubai daugiau nei 2022 m. ir tiek pat, kiek suvartoja Japonija, arba 90 kartų daugiau nei Lietuva suvartojo 2023 m.
Lietuva turi ką pasiūlyti. Esame arti esminių DI vartotojų rinkų, ir kol Vokietijoje duomenų centrų bei energetikos vystytojai lauks statybos leidimų, čia galime ant išlietų pamatų statyti duomenų centrus ir jų energijos šaltinius.
Tačiau tam reikia didelių sprendimų. Greitai. Ir daug valios.
