Geopolitika neatleidžia klaidų – netgi galingiausiems. Ir Kinija, stebėdama Trumpo klaidas, neabejotinai jau paruošė atsakymą. Ant Xi Jinpingo stalo tikriausiai jau guli rafinuotas pasiūlymas Europos Sąjungai – draugystės ir bendradarbiavimo kvietimas, pateiktas kaip alternatyva vis labiau susvyravusiam transatlantiniam aljansui.
Pirmoji Trumpo prezidentavimo kadencija paskatino Kiniją imtis vadinamosios „Vilko kario“ diplomatijos – agresyvios, konfrontacinės retorikos Vakarų atžvilgiu. Iš pradžių Pekinas vengė asmeninių išpuolių prieš Trumpą, apsiribodamas kritika jo politikai ir komandai. Tačiau, kaip dažnai nutinka, neįvertinus priešininko, tenka brangiai mokėti. Trumpo nenuspėjami „Twitter“ pliūpsniai ir konfrontacinė politika taip erzino Pekiną, kad šis buvo priverstas keisti savo strategiją.
Šį pokytį lėmė ne tik užsienio politika, bet ir vidaus spaudimas. Kinijos visuomenė reikalavo parodyti galią ir atsilaikyti prieš „moralizuojančius“ Vakarus, o Xi Jinpingo retorika apie „naują erą“ dar labiau stiprino šį kursą. Taip gimė „Vilko kario“ diplomatija – grubi, ideologizuota ir neretai primenanti paties Trumpo retoriką: NATO ir ES kritika, Baltijos šalių valstybingumo neigimas, panieka laisvai spaudai ir „liberalams“, jėgos kultas. Visas tradicinis gamtos nuskriaustų vyrų kompensacijos kompleksas.
Tačiau ši strategija žlugo. Kinija susidūrė su diplomatine izoliacija, o net draugiškos šalys – Filipinai, Turkija, Vengrija – pradėjo skeptiškiau vertinti Pekino ambicijas. Lietuvos pergalė prieš Kinijos paskelbtą prekybos karą tik dar kartą įrodė, kad „drakonas“ ugnimi svaidosi tik socialiniuose tinkluose, o realybėje jame daugiau dūmų nei liepsnos.
Laukdamas galimos Trumpo pergalės ir suprasdamas geopolitikos pokyčius, Pekinas dabar švelnina toną. Kinijos diplomatija tampa santūresnė: moderuojami ultranacionalistų įrašai, uždraudžiami radikaliausi influenceriai, o anksčiau propagandai naudoti Vakarų marginalai ir prorusiški veikėjai keičiami „ekspertais“ – buvusiais diplomatais, verslo lyderiais.
Šis strategijos pokytis nėra atsitiktinis. Trumpo politika jau išanalizuota, suprasta, ir Pekinas pasiruošęs veikti.
ES rinka išlieka svarbiausia pasaulyje – prekybos keliai, pradedant Šilko keliu ir baigiant neseniai pasirašyta Indijos prekybos arterija per Aziją, visi jie veda į Europą. Visiems reikia Europos rinkos.
Būtent nuo Europos priklauso, ar JAV turės pakankamai įtakos „nulenkti“ Kiniją ir laimėti strateginę kovą. JAV galia visada buvo rasti sąjungininkus ir su jais siekti pergalių. Trumpo mėginimas „parduoti“ Ukrainą ir Europą Putino draugystės vardan jam kainuos brangiai. Kai Vašingtonas suvoks, kad prarasti Europą yra skaudžiau nei niekada neįvyksianti sąjunga su Putinu prieš Kiniją – gali būti per vėlu.
Pekinas tai mato. Ir būtent todėl jis dabar skuba užpildyti „draugystės vakuumą“ Europoje. Be jokios abejonės tai bus spąstai, kuriems Sąjunga negali pasiduoti – spąstai mūsų laisvei, saugumui ir pramonei.
Bet kaip sakydavo mūsų senoliai žvelgdami į Trumpą – kvailį ir tarptautinėje arenoje muša.
