Didžiausia konkurencija dirbtinio intelekto srityje šiuo metu vyksta tarp JAV ir Kinijos – tuo tarpu Europa nuo jų atsilieka dėl virtinės aplinkybių, visų pirma, susijusių su prieiga prie duomenų, taip pat – dėl investicijų stokos, atsilikimo technologijų sektoriuje, inovacijų ir mokslinių tyrimų srityse. Prie viso to gali prisidėti ir tai, kuo ES garsėja pasaulyje – pernelyg griežtas reguliavimas.
Šiuo metu JAV lenkia Kiniją pritraukiant talentus, atliekant pagrindinius dirbtinio intelekto tyrimus, jose yra didžioji dalis šios srities tyrimų institucijų ir vienaragių, kurių vertė siekia daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Neatsilikti stengiasi ir Kinija, kur dirbtinio intelekto tyrimai ir plėtra turi itin stiprią valstybės paramą, ir kuri, be kita ko, yra išsikėlusi tikslą tapti pasauline lydere dirbtinio intelekto srityje iki 2030 metų.
Dirbtinio intelekto varžybose JAV ir Kinijos pirmavimą prieš ES didžiąja dalimi įtakoja galimybė turėti priėjimą prie duomenų, kuriuos jos susirenka per tokius įrankius, kaip „Google“, „Facebook“, „Instagram“ ir kt. Tuo tarpu Europa šioje srityje ženkliai atsilieka, kadangi turi vos kelis socialinius tinklus su labai specifine informacija, tokius kaip „Onlyfans“ ir „Spotify“. Be to, ES pastangos siekti technologinio pranašumo, turėtų būti nukreiptos ir į investicijas skaitmeniniams pajėgumams, kurie istoriškai atsilikdavo nuo konkurentų, ir į talentų pritraukimą (ar netgi išlaikymą Europoje), ir kt.
Taigi, iš esmės neturėdama konkurencinių pranašumų prieš JAV ir Kiniją dirbtinio intelekto lenktynėse, ES nusprendė daryti tai, ką geriausiai moka – reguliuoti. Galima sakyti, kad griežtas, sudėtingas ir gana painus įvairių pramonės, verslo ir kitų sričių reguliavimas – tai ES vizitinė kortelė, taigi, šiuo atveju ne išimtis yra ir dirbtinis intelektas.
Dar praeitų metų pabaigoje Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl ES Dirbtinio intelekto akto, kuris turėtų būti pirmasis pasaulyje dirbtinį intelektą išsamiai reguliuojančių taisyklių rinkinys. Visgi, nors europinės institucijos ir žiniasklaida aktą vadina istoriniu ir tikisi, kad jis sukurs precedentą dirbtinio intelekto reguliavimui visame pasaulyje, dokumentui dar net neįsigaliojus jau girdisi kritika dėl pernelyg griežto jo pobūdžio, kuris pakenks ES konkurencingumui JAV, Kinijos ar net Jungtinės Karalystės atžvilgiu.
Akte skrupulingai išdėstyta ištisa virtinė įpareigojimų dirbtinio intelekto gamintojams, platintojams ir vartotojams, įskaitant ir mažas bei vidutinio dydžio įmones, sudarančias ES ekonomikos šerdį (apie 99 proc. visų ES verslų). Aktui dar net neįsigaliojus, dirbtinio intelekto kūrėjai teigia, kad jame išdėstytos rizikų klasifikacijos yra pernelyg griežtos, o reikalavimai – per sunkūs, ypač mažesniems dirbtinio intelekto kūrėjams. Be to, auga ir susirūpinimas, kad griežtas reguliavimas atgrasys lyderiaujančias dirbtinio intelekto kompanijas nuo veiklos ES.
Emmanuelis Macronas dokumento projektą apskritai sukritikavo kaip grėsmę ES kompanijų konkurencingumui globalioje rinkoje. Anot jo, dėl akte siūlomų taisyklių daugeliu atvejų apskritai būtų uždrausta naudoti dirbtinį intelektą, o kai kurios kitos sistemos būtų itin griežtai reguliuojamos, ir dėl to greičiausiai nukentėtų ne tik jo šalies technologijų sektorius, bet ir visa ES. Macronas netgi įspėjo, kad jei dėl pernelyg griežto reguliavimo bus prarandami dirbtinio intelekto srities lyderiai ir pionieriai, dokumentą teks peržiūrėti. Anot jo, ES gali nuspręsti reguliuoti dirbtinį intelektą daug greičiau ir daug griežčiau nei pagrindinės jos konkurentės, tokios kaip Kinija ar JAV, nuo kurių ES ir taip yra „labai toli“, tačiau tokiu atveju, jo žodžiais tariant, „mes reguliuosime dalykus, kurių nebegaminsime ir nebekursime“. Klausimas tik, ar norėdama išlikti reikšminga pažangiųjų technologijų amžiuje, Europa gali sau tai leisti?
