Europos Parlamentas patvirtino ES dirbtinio intelekto aktą. Juo siekiama, kad, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto keliamas problemas ir potencialius jo pavojus, būtų numatomi įpareigojimai teikėjams, dirbtinio intelekto kūrėjams ir sistemas diegiantiems asmenims, atsižvelgiant į rizikos lygį, kurį gali sukelti dirbtinis intelektas.
Šie prezidento rinkimai JAV bus pirmieji, kuriuose dirbtinis intelektas darys įtaką rinkimų rezultatams. Jau dabar žmonės sulaukia tūkstančių skambučių ypač svarbiose rinkimų rezultatams valstijose, kur Baideno balsas kviečia nedalyvauti rinkimuose. Per metus Lietuvoje kasmet žmonės atiduoda 20 milijonų telefoniniams sukčiams – įsivaizduokite, kiek jie atiduos kai video formatu jiems paskambinęs “sūnus” verkdamas pasakos atsidūręs kritinėje situacijoje ir paprašys pervesti pinigų.
Dėl DI mūsų laukia nauja gyvenimo kokybė ir tuo pačiu chaosas. Europos Parlamentas tam siekia ruoštis – klausimas kiek tai realu apibrėžti taisyklėmis. Laikausi nuomonės, kad dirbtinio intelekto ateitis bus tokia viską keičianti, kad bet kokios pastangos reguliuoti artėjančias galimybes tik atskleidžia, šiuo atveju, Sąjungos politikų mąstymo modelį kai tikima, kad taisyklėmis tikimasi reguliuoti smarkiai besikeičiančią ateitį. Nepavyks. Tam reiktų daug platesnio požiūrio ir ambicijos. JAV prezidento darbotvarkėje net trys pasitarimai per savaitę yra skirti DI klausimams – geriausias pavyzdys kokiu reikšmingu didieji žaidėjai laiko šį klausimą.
Veido atpažinimo įrankių naudojimas dabar bus leidžiamas tik teisėsaugoje, deep fake klastotės privalės būti specialiai pažymėtos, o generatyviniam dirbtiniam intelektui naudojami duomenys turės būti prieinami ir atitikti autorių teisių reguliavimo taisykles.
Aktas yra pirmas išsamiai dirbtinį intelektą reguliuojantis dokumentas visame pasaulyje – jis kurs precedentą dirbtinio intelekto reguliavimui visame pasaulyje. Ir čia pasireiškia tikroji Europos Sąjungos galia – tarptautinės kompanijos nori išlaikyti prieigą prie turtingiausios pasaulyje Europos bendrosios rinkos, taigi, kai kuriais atvejais joms yra lengviau įgyvendinti griežtus ES standartus ir taikyti juos globaliu mastu.
Tačiau pagrindinių Sąjungos problemų dirbtinio intelekto srityje tai nesprendžia. Didžiausia konkurencija dirbtinio intelekto srityje šiuo metu vyksta tarp JAV ir Kinijos. Tai galios, ekonomikos ir kas valdys mūsų ateitį klausimas. Tuo tarpu Europa nuo jų atsilieka dėl virtinės aplinkybių, visų pirma, susijusių su prieiga prie duomenų, taip pat dėl investicijų stokos, atsilikimo technologijų sektoriuje, inovacijų ir mokslinių tyrimų srityse. Prie viso to gali prisidėti ir tai, kuo ES garsėja pasaulyje – pernelyg griežtas reguliavimas, dėl kurio dirbtinio intelekto kompanijos gali palikti Europą.
Šis aktas, tikėtina, tik dar labiau prisideda prie Sąjungos konkurencingumo silpninimo JAV, Kinijos ar net Jungtinės Karalystės atžvilgiu.
Blogas pavyzdys Kinija. Joje pagrindinis valstybės ir ją aptarnaujančių technologijų kompanijų prioritetas yra dirbtinio intelekto pasitelkimas visuomenės kontrolei, sekimui, manipuliacijoms viešąja nuomone, socialinio kredito sistemai.
Generatyvinio dirbtinio intelekto reguliavimo taisyklės Kinijoje numato, kad dirbtinio intelekto sukurtas turinys turi atitikti „pagrindines socializmo vertybes“ ir neturi kenkti valdžiai ar nacionalinei vienybei. Pvz., kompanijos, „Baidu“ skurtam čatbotui ERNIE sulaukus klausimų apie Kinijos valdžią, pokalbis gali būti nedelsiant nutrauktas, o pernai rudenį kompanijos „iFlytek“ akcijos smuko po to, kai viena iš jos sukurtų dirbtinio intelekto planšečių, padedančių mokiniams atlikti namų darbus, sukūrė esė, kur buvo paminėta keletas kritinių pastabų apie Mao Zedongą.
