Paryžiuje vykęs DI viršūnių susitikimas pademonstravo, kad DI srityje griežtas reguliavimas ne(bė)ra panacėja, bet greičiau kaip kliūtis DI plėtrai, o susirūpinimą DI saugumu keičia geopolitinė konkurencija dėl dominavimo DI srityje.
Konkurencija ten vyksta ne juokais – praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV dar labiau sugriežtino pažangių puslaidininkių eksporto kontrolę ir įtraukė daugiau Kinijos kompanijų į savo prekybos juodąjį sąrašą, Kinija paskelbė naują DI investicinį fondą, kurio pradinis kapitalas sudaro 8,2 mlrd. JAV dolerių, o praktika demonstruoja, kad tam tikra technologinė pažanga įmanoma ir su apribojimais bei mažesniais ištekliais. Chatbotas „DeepSeek“, kainavęs gerokai mažiau ir sukurtas su mažesniu lustų kiekiu, nei amerikietiškasis „Chat GPT“, susilaukė pasaulinio dėmesio, netgi nepaisant Vakarų – įskaitant ir Lietuvą – susirūpinimo šio įrankio saugumu, kaltinimų vagystėmis iš „OpenAI“.
Siekiant atsverti JAV ir Kinijos įtaką DI srityje, susitikimą kartu su E. Macronu organizavo Indijos ministras pirmininkas N. Modis. Buvo paskelbta apie 150 mlrd. eurų vertės ES DI čempionų iniciatyvos, kurioje dalyvaus 20 investuotojų ir daugiau nei 60 kompanijų, pradžią. Iniciatyvos esmė – nauja strateginė ataskaita „Ambicinga Europos DI darbotvarkė“, kurioje analizuojama, kaip Europa gali panaudoti DI, kad padidintų produktyvumą, skatintų ekonominį atsparumą ir išlaikytų strateginę autonomiją. Iniciatyva apima įspūdingą – 3,7 mln. – skaičių darbuotojų, o jos bendra rinkos kapitalizacija viršija 2,9 trln. eurų Vis dėlto, palyginus su amerikiečių Didžiuoju septynetu (Magnificent Seven), kurį sudaro „Alphabet,“ „Amazon“, „Apple“, „Meta“, „Microsoft“, „NVIDIA“ ir „Tesla“, pasiekusiu bendrą 16,4 trln. eurų rinkos kapitalizaciją, kuri apytiksliai prilygsta visam ES BVP, šis skaičius nebeatrodo taip įspūdingai.
Tuo tarpu Prancūzija renginio metu paskelbė apie privačias 109 mlrd. eurų investicijas į DI, įskaitant 30 – 50 mlrd. eurų finansavimą DI duomenų centrų kompleksui, kuris bus vystomas bendradarbiaujant su JAE ir turėtų tapti didžiausiu Europoje. Pristatydamas šias investicijas, E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija grįžo į DI lenktynes, paragino DI kompanijas rinktis Europą ir, be abejo, Prancūziją, ir patrolino D. Trumpą, kad kitoje Atlanto pusėje, turi draugą, kuris sako „drill, baby, drill“, bet Prancūzijoje tai galima pakeisti į „plug, baby, plug“, akcentuodamas, kad prancūziška branduolinė energija gali prisidėti sprendžiant milžiniško DI energijos suvartojimo problemą.
Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen jau anksčiau yra įsipareigojusi reguliavimo supaprastinimą paversti vienu iš savo antros kadencijos prioritetų – ji ketina pristatyti naują DI strategiją, kuria siekiama supaprastinti technologijų sektoriaus reguliavimą, tuo pat metu skatinant investicijas į DI, gilinant bendrąją rinką, ir stiprinant ES konkurencingumą globalioje arenoje, kuris, švelniai tariant, šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Susitikimo deklaracijoje raginama „išvengti rinkos koncentracijos“, skatinti DI „tvarumą žmonėms ir planetai“, taikyti „įtraukų požiūrį“, apimantį daugelį suinteresuotųjų šalių, pagrįstą žmogaus teisėmis, ir pan., – už viską kas gera – tačiau tokių altruistinių iniciatyvų, žinoma, nepalaikė JAV.
Kas įdomu – J.D. Vance‘as pareiškė, kad DI turi likti laisvas nuo ideologinio šališkumo, ir kad amerikietiškas DI nebus paverstas autoritarinės cenzūros įrankiu, leisdamas suprasti, kad ši pastaba buvo skirta ne Kinijai, o būtent ES (iš dalies tai gali būti susiję ir su ES kaltinimais E. Muskui bei „X“ dėl manipuliavimo algoritmais ir įtakos rinkimams Vokietijoje).
Su deklaracijos pasirašymu susijęs ir vienas įdomus geopolitinis momentas – stengdamasi išlaviruoti tarp Europos ir JAV bei vengdama suerzinti D. Trumpo administraciją, deklaracijos pasirašyti nesutiko Jungtinė Karalystė. Todėl renginio metu privačiais kanalais buvo išplatinta ir alternatyvi deklaracija, kurioje oficialios deklaracijos versija apibūdinama kaip neatsakinga, pilna beprasmių įsipareigojimų ir pan. Alternatyvios deklaracijos autoriai pareikalavo, kad Vakarai imtųsi realių veiksmų užtikrinti savo DI lyderystę, skatintų DI plėtrą – ypač karinėje srityje – ir kad pažangiausi DI tyrimų centrai viešai įsipareigotų siekti Vakarų pergalės prieš Kiniją. Apskritai, apie geopolitinius DI aspektus ir vadinamąjį DI suverenitetą buvo daug diskutuojama ir prieš viršūnių susitikimą – pavyzdžiui, savo „LinkedIn“ paskyroje E. Macronas pareiškė, kad DI ateitis yra politikos, suvereniteto bei strateginės (ne)priklausomybės klausimas.
Nepaisant ES pastangų imtis lyderystės ir E. Macrono ambicijų, madas DI srityje užtikrintai tebediktuoja Amerika, o DI ginklavimosi varžybose ES atotrūkis nuo varžovių, bent jau šiuo metu, išlieka milžiniškas. Kaip ir daugelyje kitų sričių, dominuojančiomis veikėjomis DI srityje išlieka JAV ir Kinija, o Europa nuo jų atsilieka dėl virtinės aplinkybių, visų pirma, susijusių su prieiga prie duomenų, taip pat – dėl atsilikimo technologijų sektoriuje, inovacijų ir mokslinių tyrimų srityse, investicijų stokos ir kt. Prie viso to prisideda ir tai, kuo ES garsėja visame pasaulyje – pernelyg griežtas reguliavimas.
