Paskutiniuose debatuose prieš rinkimus vyko kandidatų į prezidentus diskusija dėl Lietuvos atstovavimo EVT. Kai pradėjau kelti šį klausimą viešoje erdvėje, nepavyko primesti argumentų aptarimo, nes viskas buvo erdvė buvo paversta „konservatoriai puola prezidentą“ logika.
Dabar, klausydamas debatus, matau, kaip kandidatai išsako ir pritaria mano argumentams. Kad ES – ne užsienio politika, o vidaus politikos tęsinys. Kad, šalių su panašiomis konstitucinėmis galiomis atveju, važiuoja ministrai pirmininkai. Kad didelė dalis klausimų svarstomų EVT yra Vyriausybės kompetencija. Kad dabartinė paprotinė teisė yra ne apie įstatymo viršenybę. Kad tikroji galia – ES politinių šeimų rankose ir todėl mes prarandame labai daug galios. Kad Grybauskaitė su Kubiliumi ir Butkevičiumi buvo sutarę, kad važiuoja ji, skirtingai nuo dabartinės situacijos.
Kad reiktų dalintis su Ministru pirmininku – prieštarauja tik dabartinis prezidentas. Nes jam tai ne darbas, o viešieji ryšiai prieš kameras prieš ir po posėdžių.
Prezidento argumentas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą neatsitiktinis. Jam teisininkai tikrai yra pasakę, kad nėra galimybės dabar kreiptis į Konstitucinį teismą, nes… nėra teisės akto, kurį galima būtų skųsti. Kartoju, kad suprastumėme situacijos absurdiškumą – prezidento tiesiog nėra teisės aktuose dėl EVT, ten – Ministras Pirmininkas. Tai ką skųsti? Parašai jau seniai būtų surinkti.
Ir atsakau prezidentui dėl jo „retorinio klausimo, kodėl konservatoriai nekėlė ankščiau“. Nes nebuvo manęs, Gitanai.
Projektas yra, klausimas – balsų skaičiaus plenarinėje. O jeigu būtų priimtas, be jokios abejonės, būtų galima kreiptis ir į Konstitucinį.
