Skiriu politikos gurmanams
Pamirškite kairė prieš dešinę. Tas skirstymas gimė Prancūzijos revoliucijos metus, tarnavo kelis šimtmečius – ir dabar tiesiog nebeatspindi šių dienų politikos realijų. Tikrasis lūžis šiandien yra kitoks.
Kolektyvizmas prieš individualizmą.
Žmonijos numatytoji būsena smegenyse yra kolektyvizmas. Pirmykštės bendruomenės išgyveno paklusdamos kolektyvui. Taip jos virsdavo karalystėmis ir imperijomis: klausyk vado, neišsišok, būk kolektyvo dalis.
Du kolektyvizmo įrankiai yra religija ir gėda. Religija suteikia pasaulio struktūrą ir prasmę. Gėda yra socialiniai klijai. Ji verčia žmogų paklūsti grupės normoms ne iš įsitikinimo, o iš baimės būti atskirtu.
Štai kodėl jeigu nuversi Putiną niekas nepasikeis – kolektyvistinė visuomenė tiesiog norės kito Putino.
Individualizmas vadovaujasi kalte, ne gėda. Kalte prieš save patį: ko aš nepadariau, ką turėjau padaryti. Tai vidinis balsas, ne išorinis kolektyvo spaudimas.
Iš to gimsta liberali demokratija, įstatymo viršenybė, žmogaus teisės. Visos trys – dirbtiniai konstruktai, prieštaraujantys žmonijos prigimtiniams instinktams. Todėl tokios trapios. Ir visos trys veikia tik ten, kur buvo sąmoningai ir ilgai puoselėjamas individualizmas – mes tai vadiname Vakarų civilizacija. Todėl nužudžius individualistinės visuomenės prezidentą niekas nesikeičia – institucijos išlieka, rinkimai vyksta, sistema tęsiasi.
Rusija ir Kinija yra kolektyvistinių sistemų reprezentantės, kariaudamos su individualistiniais Vakarais. Tai yra struktūrinis karas tarp dviejų organizacinių logikų.
Tas pats karas vyksta ir pačiose Vakarų visuomenėse – tai mūsų pilietinis karas. “Globalistai” prieš „tradicionalistus”. Nemuno Aušra, Šeimų maršas, Nacionalinis susivienijimas, valstiečiai prieš dalį TS-LKD, liberalus, Vilniaus „mačytės gėrėjus“ ar prid‘ą.
Orbanas buvo gyvas įrodymas hipotezės, kuri daugeliui atrodė neįmanoma: kad individualistinę Europos šalį galima paversti kolektyvistine. Su rinkimais, su Konstitucija, su ES narystės fonu.
Tai, kad Vengrija šiuo metu ekonomiškai beveik pasiekė Rumunijos lygį – neesminis dalykas jo rėmėjų akyse. Svarbu, kad „tradicinės vertybės”.
Trumpizmas yra kontrrevoliucija prieš perspaustą individualizmą, kuris pradėjo daryti nesąmones su vaikų lyties keitimais ar moterimi(?) bokso ringe Paryžiaus olimpinėse.
Orbanas Trumpui suteikė tai, ko trūksta kiekvienai politinei idėjai – utopiją ir precedentą. Įrodymą, kad tai įmanoma net Europoje, net demokratinėje sistemoje.
Rusijai ir Kinijai Orbanas buvo vertingas, nes labai palaikė pilietinį individualistų-kolektyvistų karą Europos viduje. Tai Europos skaldymas.
Todėl tokios skirtingos galios taip norėjo to paties žmogaus Vengrijoje – nes kiekviena iš jų matė Orbane tai, ko jai reikėjo. Trumpas – utopiją. Maskva ir Pekinas – svertą.
