Pagrindinis Putino tikslas pastaruosius kelis dešimtmečius yra nauja Jaltos konferencija – susitikimas, kuriame Ruzveltas ir Čerčilis galutinai pardavė Rytų Europą Stalinui. Šį savo siekį jis aiškiai išdėstė 2008 m. Miuncheno kalboje. Visi jo veiksmai – politiniai, sabotažo ir kariniai – yra skirti tam, kad jis atsisėstų prie vieno stalo su kitais pasaulio galingaisiais ir pasidalintų įtakos zonas. Tai jis laiko efektyviausia ir pigiausia priemone įrodyti visiems, kad Rusija yra pasaulio galybė, o mūsų regionas – jo dominija.
Jam sekasi – dėl dabartinės JAV pozicijos vadinamosios taikos derybos dėl Ukrainos tampa mažu žingsniu link šio tikslo.
Trumpo taikos plane dabar jau numatyta, kad JAV įmonės galėtų investuoti į Rusijos strateginius sektorius, pavyzdžiui, retųjų žemių elementų kasybą ir naftos gavybą Arktyje. Taip pat būtų atnaujintas Rusijos energijos tiekimas į Vakarų Europą ir kitas pasaulio šalis. Be to, siūloma įšaldytus Rusijos aktyvus panaudoti bendriems projektams Ukrainoje ir Rusijoje. Tai – JAV verslo pririšimas prie Trumpo pavadžio. Visada juoką kėlė Vakaruose mėgstama versija, kad Rusija esą „pririšama“ prie Vakarų per verslą, kad „ten sėdi jų vaikai“ ir kitos pasakos. Iš tiesų Rusija visada pririšdavo prie savęs juos. Ji sutiko dempinguoti savo energetiką, nes žinojo, kad politiškai gauna daug didesnę rentą.
Trumpas, kritikuodamas Europą, kad ši per daug priklausoma nuo Rusijos energetikos, pats siekia, jog Europa taptų dar labiau priklausoma – tik jau kartu su JAV verslu.
Europa, priešingai nei bandoma vaizduoti viešojoje erdvėje, pagaliau bunda. Vašingtone Europa pareiškė, kad jeigu taikos planas vyks Putino sąlygomis, ji, tarp visų kitų sprendimų, gali pradėti pardavinėti JAV iždo vertybinius popierius. Suma rimta – Europa laiko 2,34 trln. JAV skolos (ES valstybės narės – 1,62 trln. dolerių, Jungtinė Karalystė – 722,7 mlrd.). Esame vieni didžiausių užsienio amerikietiškos skolos turėtojų.
Esmė paprasta – Kinija ir Rusija su vis labiau oligarchine autokratija JAV gali svajoti kad dalinasi ką tik nori. Bet jie vis labiau supranta, kad Europa nėra tokia silpna, kaip įsivaizdavo. Todėl ją būtina skaldyti, kad būtume po vieną. Neatsitiktinai neseniai pagarsėjusioje Rusijos nacionalinio saugumo doktrinoje raginama „labiau bendradarbiauti“ su Austrija, Vengrija, Italija ir Lenkija, siekiant jas „ištraukti“ iš Europos Sąjungos. Taip pat remti partijas, judėjimus, intelektualus ir kultūros veikėjus, kurie siekia suverenumo ir „tradicinio europietiško gyvenimo būdo išsaugojimo“. Apie tai ir kalbėjome – mūsų politikai, skalambijantys „kokia bloga Europa, viskas žuvo, išsivaikštom“, yra jų naudingi idiotai, griaunantys vienintelį mums likusį įtakos instrumentą.
Gerai, kad šiuo atveju reaguoja jau ir popiežius. Kraštutinė dešinė savo veiksmus dengia „kova už Vakarų pasaulį“. Popiežius, Vakarų pasaulio simbolis, jiems tiesiai sako – meluojate. „Pasisakymai apie Europą yra bandymas sugriauti tai, ką aš laikau labai svarbiu aljansu šiandien ir ateityje. Esu tvirtai įsitikinęs, kad Europos vaidmuo labai svarbus ir kad Europos šalių vienybė iš tikrųjų yra reikšminga, ypač šiuo atveju“, – kalbėjo popiežius.
