Pasaulyje nuvilnijo naujiena – Albanija tapo pirmąja šalimi, turinčia dirbtinio intelekto ministrę. Naujiena ir reakcijos į ją savaime įdomios, nes atspindi mūsų mąstymo šališkumą.
ChatGPT ir panašūs produktai žmonėms sukūrė iliuziją, kad pagaliau „turime Dievą, kuris atsako į visus klausimus“. Mes nepasitikime žmonėmis, bet tikime „informacija“ ir „dirbtiniu intelektu“. Tačiau informacija nėra tiesa. Informacijos apstu, tiesos – ne.
Tai, kas šiandien vadinama dirbtiniu intelektu, tėra prižiūrimas mašininis mokymasis. Kompiuteris šeriamas duomenimis apie reiškinius, situacijas, tekstus ir vartotojui pateikia vieną iš jų variacijų. Atsakymas visada priklauso nuo to, kokia informacija anksčiau jam buvo paduota.
Pats pritariu kuo greitesniam DI įtraukimui į valstybės gyvenimą – ypač ten, kur šiandien stringa institucijos: perteklinės funkcijos, lėtas ir neefektyvus piliečių aptarnavimas, viešieji pirkimai. Tačiau Albanijos noras „apeiti“ žmogaus ribotumus skamba gražiai, bet kartu liūdnai – nes viduje slepia ne pažangą, o tikėjimą stebuklu.
