Apie tai kalbu paskutiniu metu – esame verčiami dalyvauti kraštutinės kairės kuriamoje utopijoje, kurios niekada nebus, ir bijoti, kad valdžią gaus kraštutinė dešinė, kuri nori mus grąžinti į aukso amžių, kurio niekada nebuvo.
Mums nereikia šitos kovos.
Matau, kad demokratai JAV paskutiniu metu ateina į protą ir pradeda tai suprasti. Todėl tokia pasikeitusi retorika, kuri pasiekia žmonių protus. Tai rodo, kad šių dienų politikoje ir socialinių tinklų algoritmuose nereikia žaisti kraštutinumų karų, kad tylioji dauguma išgirstų, suprastų ir eitų paskui.
Mokestinė sistema, kuri nekuria tokios nelygybės kaip dabar. Maksimalus migracijos ribojimas, nes jis tik veda link segregacijos. Santuokos institutas tos pačios lyties poroms – kartu su tokia pačia aktyvia kova ir už kitų grupių, susiduriančių su nelygybe, teises. Visa tai veikia.
