Trumpo žodžius apie Kanadą kaip 51 JAV valstiją, Grenlandijos pirkimą ir Panamos kanalo atkariavimą visi nuleidžia juokais. Veltui. Tai apie vis stiprėjančią kovą dėl Arkties ir prekybos kelių šylant klimatui.
Ne kartą esame su Jumis kalbėję apie Arkties svarbos augimą dėl klimato kaitos. Pasaulinis atšilimas ir tirpstanti Arkties ledo kepurė reiškia atsirandančią prieigą prie milžiniškų energetinių resursų. Dar svarbesni ilgalaikėje perspektyvoje yra Šiaurės jūrų transportavimo keliai – jie būtų smarkiai trumpesni nei dabartiniai. Su prekybos keliais persikelia ir galia. Trumpo aplinka tai supranta ir bando ieškoti kelių sudalyvauti šiose dalybose.
Rusija Arktyje užsiima geriausias pozicijas, nes jos geografija reiškia, kad Rusija taptų pasaulio prekybos ypač svarbia žaidėja. Visa tai suprasdama Rusija vis aktyviau veikia regione, pradėdama Arkties militarizavimo programą. Ja siekiama projektuoti galią regione ir apsaugoti Šiaurės laivyno bazes Kolos pusiasalyje.
Norvegija, Švedija ir Suomija kuria Arkties karinio transporto koridorių. Tai leis užtikrinti greitą karių ir įrangos logistiką iš Norvegijos uostų per Švediją į Suomiją. Visos trys NATO šalys, reiškia mūsų artimi saugumo partneriai.
Visa tai mato Kinija. Arktis, švelniai tariant, nuo jos tolokai, tačiau suprasdama kokios galimybės šylant klimatui atsiras Arkties regione, ji ieško galimybių. Kinija priėmė „Kinijos Arkties politiką”, kurioje save projektuoja jau kaip „arti Arkties esančia valstybe”. Jame pabrėžiama, kad (kintančios) Arkties sąlygos daro tiesioginį poveikį Kinijai, jos ekologinei aplinkai ir jos ekonominiams interesams žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, jūrų pramonės ir kituose sektoriuose.
Tylus karas dėl Arkties įsibėgėja.
