Amerika išgyvena identiteto krizę ir todėl šie rinkimai tokie reikšmingi. Gimsta naujos JAV tiek šalies vidaus mentalitetu, tiek užsienio politikoje. Šie rinkimai buvo apie tai, kokia kryptimi šalis eis bent kelis artimiausius dešimtmečius. Lietuva, kalbėdama su Trumpu dabar turės svarbų faktorių.
Trumpas kaip asmenybė nepasikeitė po I kadencijos. Jis išlaikė gebėjimą pateikti save kaip kokybės prekės ženklą, jo administraciniai gebėjimai itin priklausys nuo aplinkinių komandos narių, o tai apribos Trumpo veiksmų galimybes. Jo autoritarizmas – impulsyvus, neturintis rimtos strategijos.
Tačiau bus ir pasikeitimų. Išmokęs I kadencijos pamokas jis kovos su vadinamuoju deep state, sodindamas į svarbiausius postus jam ypač ištikimus ir ideologizuotus žmones, galinčius „nulaužinėti sistemą“.
Užsienio politikoje bus sunkiau. Tarptautinė aplinka nuo 2016 m. labai pasikeitė. Prezidento Trumpo kadencijos laikotarpiu pasaulinė situacija buvo gana stabili, o palūkanų normos – istoriškai žemos. Šiuo metu situacija visiškai kitokia – karas Ukrainoje, didėjantis geopolitinis nestabilumas, o JAV būsto paskolų palūkanų normos pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 20 metų.
Dėl šio padidėjusio nestabilumo bet kokie JAV užsienio politikos pokyčiai turės daug platesnių ir reikšmingesnių pasekmių pasauliniu mastu.
Antrosios Trumpo kadencijos užsienio politikos patarėjai bus labiau ideologiškai orientuoti, nei pirmosios kadencijos pradžioje, ir turės daugiau patirties nei pirmosios kadencijos pabaigoje.
Trumpas asmeniškai nesijaučia simpatijų Zelenskiui, tačiau pripažįsta ukrainiečių teisę į savigyną. Tačiau už šią gynybą pirmiausia turės mokėti europiečiai.
Išbandymai laukia ir NATO. Naujoji administracija bus smarkiai idelogizuota, todėl paramos “dėl vertybių” NATO narės susilauks daug mažiau. Europoje vėl bus daug kalbų apie „strateginę autonomiją“, po šia antrašte neturint jokio turinio. Rusija matys šią perspektyvą kaip galimybę išnaudoti vidinius Europos nesutarimus, palaikydama ryšius su ideologiškai palankiomis šalimis ir politiniais judėjimais. Trumpas, lakydamas Orbanus ar kraštutinės dešinės partijas sau giminingomis, užmerks akis kad tai grėsmė Vakarams.
Trumpo atsiradimas politikoje apskritai daug susijęs su JAV pramonės reakcija į Kinijos grėsmę, todėl Kinija bus pagrindinis jo dėmesys. Trumpo retorika Rusijos ar Putino atžvilgiu yra JAV elito svajonė, kad jie gražiais žodžias gali atitraukti Rusiją nuo Kinijos.
Mažai abejonių, kad grįš Bobas Lighthizeris, Trumpo prekybos politikos smegenys ir Trumpo administracija rimtai imsis Kinijos, tuo pačiu ir kitų šalių. Bus tęsiama sėkminga Baideno politika pritraukiant pramonę į JAV – ypač didelis galvos skausmas ES ir mums.
Pekinas sieks skaldyti JAV sąjungininkus, spaus ES nuolaidoms, tuo pačiu stiprindama tokius formatus kaip BRICS, matydama juos kaip priemonę silpninti Vakarų civilizacijos sukurtą tvarką.
Kalbantis su Trumpo administracija, naujoji Lietuvos Vyriausybė turės labai didelį pranašumą – mūsų politiką Kinijos atžvilgiu.
Staiga bus pamiršta visa retorika apie „neteisingą politiką Kinijos atžvilgiu“, nes būtent ši politika prezidentui ir naujam užsienio reikalų ministrui atidarinės duris Vašingtone – Lietuva sužaidė kaip valstybė gebanti žvelgti į ilgesnį laikotarpį ir dabar Trumpui žiūrint į akis sakyti – „mes esame su Jumis ten kur svarbu Jums. Todėl mes galime tikėtis jūsų paramos ten, kur svarbu mums.“
Šią dieną galime laikyti pasaulio tvarkos, sukurtos po II pasaulinio karo oficialia pabaiga. JAV bus kitokia, šiandien ryte visi supras kad ir pasaulis nebebus toks koks buvo. Svarbu, kad JAV prisimintų, kad dažnu atveju ji paskutinė laisvo pasaulio viltis.
