Kinija laimi prekybos karą. Nepaisant sisteminės ekonominės krizės šalies viduje, nepaisant tarifų, importo taisyklių griežtinimo ir įvairių kampanijų prieš kinišką produkciją, 2025 metais Kinijos prekybos perteklius viršijo vieną trilijoną JAV dolerių. Ji tiesiog dominuoja tarptautinėje prekyboje istorijoje nematytais skaičiais. Ir tai tik pradžia.
Užvaldžiusi atsinaujinančios energetikos, baterijų, elektromobilių, laivų statybos ir kitus sektorius, jau 2026 metais Kinija mes iššūkį iki šiol rinkoje dominavusioms „SpaceX“, „Nvidia“ ar „Pfizer“.
Kaip jai tai pavyksta? Kinija vadovaujasi penkmečio planais. Ji pasirenka konkrečią pramonės sritį, į ją meta milžiniškus resursus ir laukia penkerius metus. Per šį laikotarpį, su subsidijų ir valstybės paramos pagalba, atsiranda įmonės, kurios pajėgia konkuruoti pasauliniu lygiu. Tokios įmonės pradeda išstumti Vakarų kompanijas. Tuomet pasirenkama kita pramonės šaka. Šis modelis Kinijoje jau pasiteisino daugybėje sektorių, kuriuose ji šiandien dominuoja.
Be to, Kinija laužo tradicinį Azijos ekonominio augimo modelį, pagal kurį šalims turtėjant jų pramonė pereina prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų, o žemų kaštų gamyba perkeliama į kitas valstybes. Kinija tiek prekybą, tiek gamybą traktuoja kaip nacionalinio saugumo klausimą ir siekia strateginės autonomijos visuose sektoriuose. Dėl to ji sąmoningai išlaiko pigią gamybą savo teritorijoje.
Su Vakarais Kinija žaidžia „Go“. Ir laimi.
Trumpas yra per silpnas mesti Kinijai tiesioginį iššūkį. Todėl jis bando silpninti Kinijos tiekimo grandines bent jaus savo kaimynystėje. Būtent todėl Venesuelos atvejis nėra apie naftą.
Naftos pasaulinėje rinkoje netrūksta. Dominuoja ne tas, kas turi pačią naftą, o tas, kas kontroliuoja su ja susijusią infrastruktūrą: atsiskaitymų grandines, ilgalaikius kontraktus, logistiką, laivyną. Kinija Venesuelos atveju būtent tai ir darė. Esminis elementas – nedoleriniai atsiskaitymo maršrutai ir finansinės schemos, leidžiančios Venesuelos naftai apeiti sankcijas.
Pašalindamas Maduro, Trumpas siekia sugriauti šią schemą ir susigrąžinti AV galią Pietų Amerikoje.
Klysta ir tie, kurie įsivaizduoja, kad JAV dabar užlies pasaulio rinką pigia nafta, „nuplaudamos“ Rusiją ar kitus konkurentus. Jie ignoruoja faktą, kad JAV prieš kelis dešimtmečius įvyko skalūnų revoliucija. „Drill, baby, drill.“ Šiandien JAV yra viena didžiausių naftos išgavėjų pasaulyje, todėl jos nėra suinteresuotos per žemomis kainomis – tai reikštų ištisų gavybos sektorių bankrotą.
Visa tai – nesėkmingas bandymas stabdyti Kiniją. Valstybės tik dar sparčiau pereis prie atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis, tolstant nuo petrodolerio sistemos. Neabejoju, kad greitu metu išgirsim kokią BRICS iniacityvą šį procesą spartint. Ir tada – atia.
JAV ir visai Vakarų civilizacijai reikėtų stipraus ir protingo lyderio. Tačiau tiek Respublikonų, tiek Demokratų partinė sistema yra tiek supuvusi, kad sveiki žmonės paprasčiausiai nebeprasimuša į viršų. Oligarchija.
