Transatlantiniams santykiams vis labiau prastėjant, dar vienu įtampos židiniu tarp JAV ir Europos tampa Vakarų Balkanai.
Panašu, kad po ilgamečių nesėkmingų bandymų užsitikrinti reikiamą finansavimą iš Europos, regionas vis labiau dreifuoja link Amerikos. Vasarį Kongrese priimtas Vakarų Balkanų demokratijos ir klestėjimo aktas, praeitą savaitę JAV pasirašė kelių milijardų dolerių vertės susitarimus dėl dujų eksporto ir dirbtinio intelekto plėtros Albanijoje, Bosnijoje ir Kroatijoje, o tolesnė Amerikos galios projekcija greičiausiai apims Serbiją, Šiaurės Makedoniją ir Juodkalniją, regione siekiant sukurti strateginį energetikos ir skaitmeninį koridorių.
Po Krymo aneksijos ir plataus masto invazijos į Ukrainą, Europai pagaliau pradėjo spręsti asimetrinės energetinės priklausomybės nuo Rusijos problemą – reikėjo diversifikuoti ne tik energijos išteklius, bet ir jų maršrutus. Nors tiek ES, tiek JAV siekia mažinti Balkanų priklausomybę nuo Rusijos, energetikos politika regione tampa tam tikru strateginės konkurencijos įrankiu.
Amerika regione remia didelius energetikos projektus, pvz. 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės Bosnijos ir Kroatijos dujotiekį, sujungsiantį Bosniją su Kroatijos Krko saloje esančiu terminalu, kuris taps pagrindiniu amerikietiškų SGD Europoje kanalu.
Iš esmės, augantis JAV interesas Balkanuose rodo, kad energetinis saugumas Pietryčių Europoje nebėra vien tik ekonominis klausimas – tai JAV nacionalinio saugumo interesas.
Europa tuo tarpu kaltina JAV, kad siekiant sudaryti palankias sąlygas dujotiekio tiesimui, Bosnija specialiai pakeitė teisinę bazę, panaikinant atviro konkurso reikalavimus, kas nemenkai papiktino Briuselį, ir pagrindine investuotoja paskyrė JAV kompaniją „AAFS Infrastructure and Energy“. Nesunku nuspėti, kad šios bendrovės savininkai – Trumpo aplinka.
Apskritai, unikali Balkanų geografinė padėtis, kaip tam tikra geopolitinė kryžkelė, lemia išaugusius ne tik JAV ir ES, bet ir Rusijos bei Kinijos interesus regione, kuris, iš esmės, tampa strategine geopolitinių kovų arena, didžiosioms galioms investuojant į energetikos infrastruktūrą, ilgalaikes energijos tiekimo sutartis, moderniąsias technologijas, kibernetinį saugumą ir kt. bei varžantis dėl galimybės išnaudoti silpnas regiono šalių ekonomikas, pažeidžiamumą ir besiformuojantį strateginį statusą.
