Taigi, 2025 metais Lietuvoje gimė 17 478 kūdikiai – gimstamumo rodiklis siekė 0,99. Tai tikra demografinė katastrofa.
Gimstamumo rodikliai krenta beveik visur, o turtingiausiose pasaulio šalyse kūdikių gimsta ypač mažai. Visose turtingose valstybėse, išskyrus Izraelį, gimstamumo rodikliai yra žemesni nei 2,1 kūdikio vienai moteriai.
Demografinė krizė prasidėjo jau prieš 20 metų – dabar tik bandome kovoti su jos pasekmėmis. Kadangi nebeliko pakankamai reproduktyvaus amžiaus žmonių, susidaro demografinės žirklės. Dėl 30 metų trukusių nepalankių gimstamumo pokyčių, didžiulės emigracijos ir aukšto vyrų mirtingumo šiandien turime gyventojų struktūrą, kurioje mažėja vaikų, darbingo amžiaus gyventojų ir reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius.
Todėl Lietuvos gyventojų skaičius artimiausius tris dešimtmečius toliau mažės – nepriklausomai nuo politikos intervencijų, gimstamumo ar migracijos pokyčių. Pirmaeilis Lietuvos uždavinys – atkurti palankesnę gyventojų struktūrą. Ateityje, po kelių dešimtmečių, galbūt jau bus galima sudaryti sąlygas gyventojų skaičiui stabilizuotis ar net augti. Tiek realybės, be banalių lozungų.
Pietų Korėjoje gimstamumo rodiklis siekia vos 0,7 – tokiu tempu iki šio šimtmečio pabaigos šalies populiacija sumažėtų 60 proc. Ir tai nepaisant to, kad nuo 2006 metų Pietų Korėja gimstamumo skatinimui kasmet skiria apie 1 proc. BVP dydžio sumą. Išleista šimtai milijardų – jokios pridėtinės vertės.
Pietų Korėjos, Vengrijos ar Lenkijos pavyzdžiai rodo: išmokos problemos neišsprendžia. Jos nesprendžia pagrindinės problemos – kaip dviem dirbantiems tėvams suderinti profesinę veiklą ir vaikų auginimą.
Žiūrint pasauliniu mastu, šiandien Lietuvoje yra vienos geriausių socialinių ir ekonominių sąlygų gimdyti bei auginti vaikus: išmokos, motinystės ir tėvystės atostogos, mamadieniai ir tėvadieniai, galimybė dirbti iš namų, vaiko pinigai. Kaip rodo pasaulio praktika, pakelti vaiko pinigai problemų neišspręs.
Gimstamumas krenta dėl kelių priežasčių: žmonės kraustosi į miestus, moterų emancipacija, nebereikia, kad vaikai senatvėje išlaikytų tėvus. Be to, vis daugiau norinčių gimdyti sau kelia labai aukštus standartus ir atideda gimdymą, kol neturi galimybių jų suteikti planuojamiems vaikams.
Kad žmonės gimdytų, reikia sukurti sistemą, leidžiančią tėvams auginti vaikus ir laisvai dirbti. To įrodymas – Izraelis, kurį minėjau kaip sėkmingą Vakarų pavyzdį, kaip galima išlaikyti gimstamumą. Ten tai vyksta dėl… senelių. Jauni, gimdyti planuojantys žmonės žino, kad galės grįžti į darbo rinką, nes seneliai labai prisideda prie vaikų auginimo.
Būstas. Labai džiaugiuosi Lietuvos banko sprendimu sumažinti įnašą už būstą – tai kelias teisinga kryptimi. Bet reikia daugiau. Būsto turėjimas kardinaliai išspręstų daugelį Vakarų politikos iššūkių.
Taip pat reikia keisti visuomenės konservatyvų požiūrį į šeimą, nes kuo konservatyvesnis požiūris, tuo didesnė lyčių nelygybė ir tuo mažesnis gimstamumas.
Or paskutinis. Tai, ką vadinu Adamso taisykle apie lėtai artėjančias katastrofas: kai kokia nors katastrofa visuomenėje artėja lėtai, ji išsisprendžia… natūraliai. Visuomenė balansuojasi. Visa Pietų Korėja neišmirs po kelių dešimtmečių, kaip neišmirė europiečiai nuo maro, kuris buvo daug didesnė katastrofa nei dabartinė demografija.
Ilguoju laikotarpiu visuomenė save subalansuoja – pavyzdžiui, matysime daug pigaus būsto, kuriame niekas negyvena, gimdyti taps didžiausiu prestižu visuomenėje ir pan. Niekada nebūna taip, kad nieko nebūtų.
Ir mieli draugai, nueikit į pasimatymą.
