Siekdamas tapti pirmuoju popiežiumi aplankiusiu Kiniją, Popiežius Pranciškus, panašu, pasirengęs mokėti komunistų prašomą kainą – sumenkinti religijos laisvės klausimus šalyje, paaukoti Romos diplomatinius santykius su Taivanu ir pakišti Ukrainai „taikos derybas“.
Kinija mato, kad popiežiaus siekis pamatyti Pekiną tampa galimybe užgožti religijos laisvės problemas Kinijoje, kurias Šventasis Sostas visada pabrėžia konfidencialiuose dialoguose.
Taip pat tai tampa proga derėtis dėl šiai ypač jautraus klausimo – Taivano ir Vatikano santykių. Vatikanas Taivaną laiko tikrąja Kinija – ji vienintelė likusi Vakarų valstybė, kuri nepersimetė į komunistinės Kinijos pusę, kai Kisindžeris siekė suartėjimo su Pekinu. Prieš tai pasaulyje būtent Taivanas buvo traktuojamas tikrąja Kinija.
Trečias vizito aspektas yra Ukrainos klausimas. Popiežius Pranciškus kardinolą Zuppi paskyrė specialiuoju pasiuntiniu situacijai Ukrainoje. Jis turėjo vykti ne tik į Kijevą ir Maskvą, bet ir į Vašingtoną bei Pekiną. Tokiu būdu popiežius pripažino Kiniją kaip svarbų tarpininką siekiant karo pabaigos, ko pastaroji ypač siekė. Karo pabaigos Rusijos sąlygomis.
Klausimas, kuris paaiškės greitai: kokią kainą Pranciškus pasirengęs sumokėti, kad galėtų įvykti pirmoji istorijoje popiežiaus kelionė į Kiniją?
