Kinija nuosekliai įgyvendina strategiją iki 2049 metų tapti dominuojančia pasaulio supervalstybe, kuri formuotų pasaulio tvarką pagal savo interesus ir nustatinėtų darbotvarkę, kaip turi gyventi kiti. Ši vizija reiškia Vakarų sukurto ekonominio ir politinio modelio silpninimą bei Europos valstybių priklausomybės didinimą.
Vidutinio dydžio valstybių kaip Lietuva tokioje pasaulio tvarkoje nebus – sienų arba suvereniteto forma.
Santykių su Lietuva atstatymas yra Pekino strategijos Europoje dalis. Siekdama pakelti santykius su Europa į naują lygį ir gilinti savo įtaką, Kinija turi uždaryti jai nepatogius epizodus, tokius kaip prekybos konfliktas su Lietuva.
Tačiau Pekinas negali viešai pripažinti, kad Lietuva atsilaikė prieš Kinijos spaudimą. Todėl dabar siekiama, kad santykių „normalizavimas“ būtų pateiktas Lietuvos iniciatyva. Tada Kinijos valdžia savo vidaus auditorijai galės parduoti naratyvą „Lietuva atšliaužė ant kelių”. Ironiška, kad tuo pat metu PPO byloje Kinijos atstovai tvirtino, jog jokio prekybos karo su Lietuva apskritai nebuvo – esą viskas tebuvo pavienių verslo atstovų sprendimai.
Didžioji problema mūsų pozicijai Kinijos atžvilgiu – dabartinė Trumpo administracija. Tikrai nesitikėjau, kad ji bus tokia silpna, ir ypač silpna Kinijos atžvilgiu. Jungtinės Valstijos silpnina sąjungininkų bloką, o tai objektyviai stiprina Kinijos derybines pozicijas. Jei Vašingtonas nuosekliai laikytųsi griežtos linijos Kinijos atžvilgiu, dabartinė Lietuvos politika būtų aiškus mūsų pranašumas Vašingtone.
Klausimas – kas toliau. Kaip ir anksčiau, esu už santykių normalizavimą, tačiau be jokių politinių nuolaidų. Ambasadorių grįžimas – prašom. Pats šalia ambasados nuolat geriu taivanietišką arbatą, tegu ateina, pavaišinsiu.
Tačiau jokio atsitraukimo nuo principinių pozicijų, jokio lankstumo ES formatuose Kinijos naudai. Lietuva negali tapti dar vienu instrumentu Pekino strategijoje skaldant ir silpninant Europą. Kaina mums būtų per didelė.
Pridedu duomenis apie prekybą. Raudonai pažymėtos šalys jau yra Kinijos įtakos orbitoje, nes su prekyba ateina ir įtaka vidaus politikai. Tuo pačiu ir užsienio. Galutinai įtvirtinti dominavimą Eurazijoje, Kinijai būtina nudaryti raudonai Europą.
Lietuvos „pasidavimas“ šioje schemoje būtų simbolinis, bet strategiškai svarbus žingsnis. Ir dabartinė JAV politika tam, deja, sudaro palankesnes sąlygas.
