Viešoje erdvėje jau suvokiama, kad „senoji pasaulio tvarka“ byra. Tačiau jie vis dar gyvenama iki galo nesuvokiant šios frazės turinio. Teiginiai tame pačiame sakinyje „baigėsi pasaulio tvarka“ ir „NATO mus gins, nepanikuokit“, atskleidžia mąstymo inerciją. NATO – tai senojo pasaulio institucija, vertybinė-politinė, ir tik tada karinė organizacija. Tu negali atskirti politinių procesų, vykstančių NATO šalių viduje ir NATO valios veikti.
Sveiki atvykę į kraštutinės dešinės „mano šalis pirmiausia“ pasaulį. Sąskaita piliečiams pakeliui.
Trumpui istorija skyrė užduotį pabaigti XX amžių ir jis su šia užduotim puikiai tvarkosi. Jis tikrai nėra naujos tvarkos statytojas – jo misija yra sugriauti pokario „liberalią globalistinę“ utopiją. Tai nėra nei gerai nei blogai – jis tiesiog siekia visai kitų JAV interesų, kurie kasdien tolsta nuo Europos interesų. Mes pykstame, nes jis mus išvaro į dilgėles – pasaulį, kuriame baigėsi ir Šaltasis karas, o Rusija neturi būti JAV priešininkas.
Jis išmoko pirmos kadencijos pamoką – liberalioji sistema, deepstate, yra atkaklesnė nei atrodė. Todėl sugrįžęspo visų pralaimėjimų ir pasikėsinimų jie tiki, kad ant savo pečių neša istorinę misiją – apsistatęs MAGA ištikimaisiais ir pasitelkęs Muską, ėmė ardyti sistemą iš pagrindų – nuo vidaus iki užsienio politikos.
Vis akivaizdžiau, kad vidaus politikos tikslas – finansinė krizė. Ji taps pretekstu perrašyti JAV politinę sistemą. Technooligarchai ir Curtis Yarvin šypsosi kamputyje, dėdė Buffet’as ir kiti kaupia grynaisiais.
Užsienio politikoje griaunama tai, kas liko iš Breton Vudso pasaulio. Lieka tik rezervinė valiuta doleris ir pasaulio prekybos apsauga vandenynuose, visa kita – į šiukšlyną. Jungtinės Tautos, Pasaulio bankas, Pasaulio sveikatos organizacija – tai politiniai zombiai, kurie dar juokingai vaikšto, bet jau mirę.
NATO? Tik tokios šalys kaip Lietuva dar tiki, kad egzistuoja kažkoks „gynybos skėtis“. Tiesa mums per brangi, todėl nenorime girdėti realybės. Ką manote reiškia Prancūzijos pasiūlymas Centrinei Europai dėl branduolinio skėčio? Ir ką žino lenkai su suomiais, jau ruošdamiesi karui be JAV pagalbos?
Pertvarkydama savo politinę sistemą, geopolitinius iššūkius su Kinija ir Rusija reikia atidėti, klausimus, keliančius galvos skausmą pabaigiant kuo greičiau. Tokį kaip Rusijos karą Ukrainoje.
Todėl įjungiamas Orvelas, pasidavimą pavadinant taika. Ukraina, kovojanti už savo šalį, tampa „karą kurstančia jėga“. Ši fikcija greitai subliūkš – kai Ukraina sutiks su Trumpo sąlygom, JAV administracija staiga supras, kad karo pabaigos nenori kaip tik Rusija. Reiks vartytis iš gaidžio, nes Trumpas pats save įvaro į kampą.
Visas šitas Orvelas numeta kaukes ir nuo mūsų kraštutinės dešinės. Trumpui norint dalint Ukrainą, kraštutinė dešinė, pagaliau, vis garsiau sau leidžia kalbėti ką visada galvojo: „Ukraina pati kalta, ne viskas čia vienareikšmiška“.
Trumpas legitimizuoja realpolitic kalbą, kuria visada ir rėmėsi Putinas – „karas prasidėjo dėl NATO plėtros“. Tai Putino politiką legitimizuojantis melas. Karas buvo apie Putino režimo vidaus konsolidaciją, apie JAV pasaulio tvarkos griūtį ir apie ES geoekonominę plėtrą, kuri visada eina kartu su demokratinių institucijų stiprėjimu. Tokia plėtra „nuodija“ žmonių smegenis idėjomis, kad jie turi teises.
Pripažindamas Putino naratyvą dėl NATO plėtros, jis automatiškai atveria diskusiją apie Lietuvos narystę NATO, nes jeigu negalima Ukrainai, kodėl galima Baltijos šalims? Derybos Saudo Arabijoje vyksta ne dėl Ukrainos, o mūsų regiono, o Vakarų akyse mes ne Vakarai.
Koks Lietuvos interesas ir ką darom?
Didžiausia kliūtis naujiems cezariams – Europos Sąjunga. Todėl Vašingtonas ir Kremlius remia kraštutinę dešinę – šie neapykantos laisvai gyvenantiems vedami politiniai kvailiai yra naudingi idiotai, kurie turi atlikti juodą darbą – iš vidaus sugriauti Europą.
Dabar vienintelis Lietuvos šansas naujame pasaulyje – Europos Sąjunga. Sąjunga jungia daug vidutinio dydžio valstybių, kurios jau supranta, kad norėdamos išlikti ar bent jau išsaugoti suverenitetą – tai veikti bendrai. Šis bendras vardiklis yra tai, kas mus sujungia su kitom Sąjungos šalims, net Vokietija, kuri būdama per didelė Europai, supranta, kad viena yra per maža pasauliui.
Todėl šią savaitę matėm beveik trilijoną į bendrą gynybą, greit matysim dar šimtus milijardų gynybai pačioje Vokietijoje. Ir tai – tik pradžia.
JAV gali bambėti, kad Sąjunga turi būti „subjektas“, bet iš tiesų ji nori, kad ES, kaip ir ankščiau, liktų objektas, tik dabar paslaugiai apmokantis gynybos sąskaitas ir leidžiantis save skaitmeniniu būdu eksploatuoti. JAV savo rankomis grąžina Europą ir ypač Vokietiją į geopolitinę sceną ir didelis klausimas ar tai iš tiesų JAV interesas.
O Lietuvos interesas – kuo spartesnė dviejų greičių Europa, kur bendro intereso išsaugoti savo valstybingumą ir bendrai auginti galią 21 amžiuje valstybės kurtų tikrą Sąjungą.
