Istorija realpolitik taisyklių Lenkiją išmokino su krauju, todėl pasitikėti popierinėmis garantijomis ši šalis neketina. Pagrindinė išmokta pamoka – pasitikėti galima tik savimi.
Lenkai tai demonstruoja kiekviename žingsnyje. Jie šypsosi Vašingtone, bet supranta kur link viskas juda ir sistemiškai daro savo. Todėl stato fortą-valstybę, kuri, kai reiks, stovės viena – nelauks, kol Briuselis susirinks į dar vieną „susirūpinimo“ posėdį.
Geografija lenkams skyrė nelengvą vaidmenį – karo atveju jie tampa skydu. Tad jie tam ruošiasi ne kalbomis, o tankais. Didžiausia kariuomenė ES, trečia NATO po JAV ir Turkijos, ir netolimoje perspektyvoje – pagrindinė žemyno tankų galia. Faktai. O dabar dar ir kalbos apie atominį ginklą. Todėl kartoju – mums irgi reikia apie tai kalbėti. Tuskas diplomatiškai kalba apie branduolinį skėtį, Duda – tiesiai šviesiai siūlo Trumpui dislokuoti branduolinius ginklus Lenkijoje. Lenkai jau perka bilietus į būsimą ginkluotės realybę. Reikia ir mums.
Lenkijos BVP dalis gynybai pradėjo reikšmingai augti nuo pilno masto invazijos į Ukrainą, ir pernai sudarė 4,1 proc., o šiais metais ją suplanuota padidinti iki 4,7 proc. Šiol augančios gynybos išlaidos daugiausia buvo finansuojamos per skolinimąsi, todėl ilgainiui teks ieškoti stabilesnių finansavimo šaltinių, pvz., ribojant kitas išlaidas arba įvedant naujus mokesčius.
Dėl mažo nedarbo, didėjančių atlyginimų ir demografijos didelis iššūkis Lenkijai bus ginkluotųjų pajėgų didinimas, nes joje nėra privalomos karinės tarnybos, todėl D. Tuskas neseniai paskelbė apie visuotinius karinius mokymus 18 – 60 metų asmenims, kurie startuos kitąmet, o jau iki 2027 m. kasmet bus galima apmokyti 100 tūkst. savanorių. Dėmesys bus skiriamas modernioms technologijoms ir pilietinei gynybai, siūlomos lanksčios mokymų formos, lengvatos ir privilegijos (pvz. atlyginimas, papildoma laisva diena, galimybė nemokamai įgyti C kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir pan.). Šiuo metu baziniai kariniai mokymai trunka mėnesį, o dalyviai gauna 6 tūkst. zlotų (apie 1,4 tūkst. eurų) atlyginimą.
Pernai Lenkijoje pradėta įgyvendinti gynybinės infrastruktūros programa „Rytų Skydas“ – bus stiprinamos natūralios kliūtys, statomos fortifikacijos, slėptuvės, logistikos centrai, atsargų sandėliai, dronų aptikimo ir sekimo sistema, naudojanti radarus, termoviziją ir klausymosi įrangą. Programos elementai, kiek įmanoma, bus užsakomi iš Lenkijos verslų, o dalis naujos infrastruktūros, tokios kaip keliai ir tiltai, galės tarnauti taikos metu.
Praeitą savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES gynybos stiprinimo, kurioje „Rytų Skydas“ pripažįstamas pavyzdiniu bendro ES saugumo projektu. Panašią iniciatyvą – vadinamąją „Baltijos Gynybos Liniją“ turi ir Baltijos šalys. Kovo 1 dieną jos kartu su Lenkija Europos Komisijai pristatė bendrą iniciatyvą „Šiaurės – Rytų Sienos Skydas“, kuria siekia apjungti šias savo gynybos strategijas, galbūt įtraukiant ir Suomiją, kad būtų sukurta gynybinė sistema, kuri apsaugotų maždaug 1340 kilometrų sienos, ir tikisi europinio finansavimo. Bendra finansavimo suma siekia 8 – 10 mlrd. eurų.
