·
Maskvoje vykstant pergalės dienos paradui, gegužės 9-ąją Lenkija ir Prancūzija pasirašė abipusių saugumo garantijų sutartį. Spjūvis Putinui į veidą. Akivaizdu, kad sutarties pasirašymo data ir vieta – Nancy miestas, priklausęs Lenkijos karaliui Stanislovui Leščinskiui, pasirinkti neatsitiktinai.
Tai – naujas lygis Lenkijos ir Prancūzijos partnerystėje, kuri ėmė stiprėti Tuskui tapus ministru pirmininku. Lenkija tapo pirmąja ne kaimynine šalimi, kuriai Prancūzija pasiūlė tokio plataus masto gynybos ir saugumo sutartį. Tai atspindi stiprėjančią Lenkijos poziciją Europos gynyboje.
Nors sutartyje numatytas bendradarbiavimas ekonomikos, energetikos ir kitose srityse, esminis jos punktas – abipusė gynyba, nors šalys pabrėžia, kad sutartis nėra NATO pakaitalas, o esamų saugumo garantijų papildymas. Po sutarties pasirašymo, paklaustas, ar Prancūzija gebėtų mobilizuoti savo karines pajėgas per 30 dienų, jei įvyktų išpuolis prieš Lenkiją, Macronas atsakė, kad nėra abejonių, jog tokia dislokacija įvyktų.
Jis taip pat užsiminė apie Prancūzijos branduolinio arsenalo panaudojimą, o Tuskas pareiškė, kad sutartis atveria galimybę bendradarbiavimui šioje srityje. Abi šalys taip pat pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo civilinės branduolinės energetikos srityje.
JAV dėmesiui krypstant nuo Europos, po Lenkijos – Prancūzijos sutarties pasirašymo šalia NATO, neabejoju, rasis rastis vis daugiau dvišalių saugumo partnerysčių.
Grįžimas į natūralų, prieškoalicinį saugumo pasaulį, kuriame dvišaliai saugumo susitarimai suteikia daugiau saugumo jausmo. Galių balansavimo pasaulis.
Mums irgi reiktų dvišalės visą apimančios saugumo sutarties su Lenkija, prisirišant ją iki panagių.
Neseniai gynybos bendradarbiavimo paktą sudarė Danija ir Suomija, o visos kartu Šiaurės šalys yra pasirašiusios susitarimą dėl bendros regioninės gynybos koncepcijos, kuris leidžia tarpusavyje suderinti gynybos planus, stiprinti pajėgumus, vykdyti bendras operacijas ir prisideda prie (bet nepakeičia) NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo.
