Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Kultūrininkai šiandien klausė, kokios valstybės norime

Kultūrininkai šiandien klausė, kokios valstybės norime. Šis klausimas atspindi gilesnę dilemą – senasis, posovietinis visuomenės ir valstybės kontraktas baigėsi. Mums reikia naujo.

Dabarties Respublikos problemų šaknys dvi – valstybės gyvenimo realijų neatspindintis socialinis modelis ir negebėjimas intelektualiai diskutuoti apie problemas.

Mūsų socialinis modelis – posovietinis, neoliberalistinis, laukinių Vakarų. Vilniuje – Europa, už Vilniaus – pyktis, regionuose – neviltis.

Neturime elito politiniam laukui. Sovietų imperija gerai žinojo, ką daro atėjusi 40-taisiais. Išžudžius ar ištrėmus elitą tu ne vienai kartai nukerti valstybei galimybę vystytis. Po tiek kartų mes vis dar mokame tų žudynių kainą. Intelektualinė pelkė ir viešos erdvės realios diskusijos nebuvimas yra šios tragedijos atspindys.

Socialinis kontraktas su visuomene turi remtis trimis stulpais – ekonomika, šiuolaikišku socialiniu modeliu ir saugumu. Visi jie vienas kitą papildo ir užpildo. Nes be ekonomikos nebus socialinio visuomenės saugumo, nebus ir saugumo. Be socialinio saugumo nebus ekonomikos ir nebus pakankamo saugumo. Be saugumo nebus valstybės.

Mums reikia perkrauti savo socialinį modelį. Dirbantis žmogus turi jaustis socialiai saugus. Šeima turi nejausti nuolatinės baimės kristi socialiniu liftu žemyn. Turime iš naujo sukurti švietimo sistemą – kad mūsų vaikai būtų ne prarasta karta, o gebėtų kurti ateities realijose.

Turime saugoti individualizmą. Esame vienkiemio tauta. Vienkiemiai neišgyvena. Išgyvena bendruomenės, kuriose stiprus individas. Kad jo nenuplautų minios ir socialinių tinklų botų minia.

Apsaugoti individą gali tik laisva tauta. Todėl baugina matyti, kaip mano tautos tylioji dauguma pasiduoda radikalizmui. Kaip nemato, kad yra vedama į radikalizmą. Radikalūs, pykčiu pagrįsti atsakymai piliečiui netolimoje ateityje kainuos brangiausiai. Lengviausi ir patraukliausi atsakymai nebūtinai vertingiausi.

Išorėje, skaičiuose, rūbuose ir automobiliuose atrodo, kad judame teisinga kryptimi. Tačiau išmokome nematyti to, ko nesinori. Realizmas – drąsa matyti, ką matai. Galime geriau, efektyviau, drąsiau, ambicingiau.

Svetainės turinys apsaugotas