1961 metais nueidamas nuo valdžios D. Eisenhoweris įspėjo amerikiečius dėl karinio industrinio komplekso neproporcingai didelės galios. Po daugelio metų praktiškai tą patį padarė J. Bidenas, analogiškai įspėdamas apie oligarchijos ir technoindustrinio komplekso įsigalėjimą.
Šiuo metu visu gražumu galime stebėti, kaip JAV vyraujančios technooligarchinės tendencijos kuria naują galios sistemą, kurioje didžiosios technologijų korporacijos daro milžinišką įtaką politiniam procesams.
Ne veltui jie gavo vietas pirmoje eilėje Trumpui sakant priesaiką. Dabar, technologijų magnatai su E. Musku priešakyje, dar labiau sustiprina savo įtaką ekonomikai, vidaus ir užsienio politikai.
JAV kuriamas naujasis technofeodalizmas, kuris tradicines valstybės funkcijas – įskaitant net ir užsienio politiką – keičia rinkos sprendimais.
Šias tendencijas nesunkiai galima susieti su tokiomis figūromis, kaip J.D. Vance‘as, kuris ir pats dirbo Silicio slėnyje ir kurio karjerą gausiai parėmė milijardieriai technologijų magnatai. J.D. Vance‘o cringe kalba Miuncheno saugumo konferencijoje buvo ne kas kita, kaip mažiau nei prieš savaitę Paryžiaus DI konferencijoje jo išsakytų minčių tęsinys, kad DI turi likti laisvas nuo ideologinio šališkumo, ir kad amerikietiškas DI nebus paverstas „autoritarinės cenzūros įrankiu“.
Žodžiai viena, darbai kita.
Tiek Paryžiaus, tiek Miuncheno pasisakymuose ironiška yra tai, kad J.D. Vance aiškiai davė suprasti, jog dėl žodžio laisvės kritikuoja ne Rusiją, Kiniją, ar JAV technologijų gigantus, o būtent ES – pavyzdžiui Rumuniją, kuri kovoja su Kinijos Tiktoko įtaka šalies politikai. To paties TikToko, kurį Trumpo techno-oligarchai siekia perimti, argumentuodami ta pačia grėsme.
Žvelgiant iš JAV perspektyvos, viskas vyksta pagal planą, nors, kaip sako patys amerikiečiai, people who live in glass houses shouldn’t throw stones.
Į Miuncheno saugumo ataskaitą įtrauktas saugumo indeksas, sudaromas apjungiant svarbiausius rizikų veiksnius, kuriame viešoji nuomonė apie grėsmes derinama su jų tikimybe ir pavojingumo laipsniu, o taip pat įtraukiamas ir pasirengimo rizikoms suvokimas. Remiantis indeksu, be klimato krizės, įskaitant ekstremalias oro sąlygas, miškų gaisrus ir pan., pagrindinėmis rizikomis 2025 metais įvardijami kibernetiniai išpuoliai, Rusijos grėsmė, ekonominiai sunkumai ir kt.
JAV laikoma pagrindine Kinijos saugumo grėsme, tuo tarpu Rusija ir Iranas yra didžiausi pavojai Vakarų šalims.
JAV pirmoje vietoje pagal keliamą pavojų yra kibernetinės atakos, o tai – gana simptomiška, nes JAV jau turime beįsivažiuojančią tradicinės valstybės transformaciją į pagal rinkos dėsnius valdomą sistemą, kurioje vis daugiau įtakos įgauna technooligarchai (be to, atkreipkit dėmesį, kad Rusijos grėsmės indeksas JAV yra netgi didesnis negu visais kanalais akcentuojama Kinijos grėsmė).
Tuo tarpu ES branduolio valstybėse/G7 šalyse Vokietijoje ir Prancūzijoje kibernetines atakas lenkia Rusijos grėsmė.
