Po santykių įšaldymo, prekybos draudimų ir įžeidinėjimų, Kinijos prezidentas savo iniciatyva susitiko su kolega iš Australijos ir mandagiai bei nuolankiai iniciavo santykių atnaujinimą.
Kinijos isterija Australijos atžvilgiu prasidėjo prieš kelis metus, kai tuometinis Australijos užsienio reikalų ministras išsakė nuomonę, kad reiktų ištirti COVID-19 kilmę. Atsakydama Kinija sankcionavo Australijos eksportą į Kiniją, kas sudarė pusę šalies eksporto ir buvo ypač skausmingas australams. Australija Kinijos spaudoje buvo prilyginta “kramtomajai gumai, prilipusiai prie Kinijos bato pado, kuri ketina rasti akmenį ir jį nusitrinti“.
Realiai tai buvo paskutinis skambutis, nes Australija seniai turėjo savo nuomonę apie santykius su Taivanu, tuomet dar egzistavusiu Honkongu, JAV bei saugumo padėtį regione. Kinijai gi reikia nuolankios ir paklusnios Australijos, nes tai dominavimo regione klausimas.
Kinija uždraudė eksportą iš Australijos ir paskelbė 14 punktų reikalavimų, kuriuos šalis privalo įgyvendinti jeigu „nori išsaugoti savo ekonomiką“.
Australai juos pasiuntė toli, diversifikavo savo prekybą su demokratijomis ir kartu su JAV bei Jungtine Karalyste įkūrė AUKUS – saugumo sąjungą, kuri netolimoje ateityje gali išvirsti į NATO atitikmenį regione.
Matydama visa tai, Kinija keičia toną ir veikimą. Pervertinusi savo galią net turint tokį prekybos balansą, ji priversta atsitraukti – reikia gelbėti situaciją.
Australija nenusileido. “Australija nesitrauks nuo savo interesų ar vertybių”, – susitikimo pradžioje su Xi pasakė Australijos ministras pirmininkas. Xi mandagiai šypsojosi.
Australijoje ši pergalė, o tai pergalė, priima australietiškai stoiškai. Visa ši istorija suprasta kaip pamoka šaliai apie komunistinę Kiniją, Xi tikrąjį veidą ir norą palaužti Australijos valią. Nesmagiausia dabar jaučiasi tik šalies Kinijos apologetai, isteriškai rėkavę apie ekonominį armagedoną, jei Kanbera nepasiduos.
Šis atvejis pamoka ir mums. Kinija iš mūsų norėjo padaryti pavyzdį kitiems, nes puikiai supranta vis stiprėjančias antikiniškas nuotaikas Europoje. ES ir NATO šalis, praradusi savo suverenitetą ir nuverčianti vyriausybę, nes taip pageidauja Pekinas, buvo logika, kurią mes išgyvenome mums suorganizuotame blitz krieg‘e praeitų metų gruodžio mėnesį. Kokie tik nebuvo paišomi scenarijai Kinijos spaudos ir mūsų vietos apologetų.
Praėjus metams mūsų eksportas išaugo 40 procentų – šalis niekada neeksportavo tiek daug. Nė vienas fabrikas neužsidarė dėl Kinijos, priešingai, – investicijos į gamybą tik auga. Vergo mentaliteto apologetai, nešiojantys profesorių antpečius, tyliai dingo iš televizorių šia tema. Kada beje, matėte, diskusiją apie tai paskutinį kartą spaudoje? Valstiečiai, iškišę galvą iš Kinijos ambasados, vaidina kad nieko nesupranta.
Jau anksčiau rašiau, kad Kinija tyliai ieško kelių tyliai išsprendžiant pačių pradėtą karą su mumis. Taip tyliai, kad Xi komunistai neprarastų veido viduje.Jie supranta, kad mes tampame pavyzdžiu Europai, jeigu nebijai Kinijos. Kol kas vis dar tikėdamiesi stebuklo – valdžios kaitos. Tačiau patys supranta, kad laikas bėga per greit ir dar du tokie metai, ypač kabant bylai PPO, yra smarkiai per daug. Tuo labiau, jie realiai vertina kas per briedas yra valstiečiai, kad ant jų statyt šios situacijos sprendimą.. Todėl tas tylus beldimasis į duris turės tapti skambučiu – Australijos atvejis čia jiems geras pavyzdys.
O mes turim žiūrėti savo interesų ir judėti į priekį. Ir mūsų interesai ir ateitis tikrai nėra komunistinė Kinija.
