Mano Jastramskio akimirka, arba kas darosi politiniame lauke
Pamirškit apklausas, kurias matote spaudoje. Jos neatskleidžia rinkėjų nuotaikų esmės Lietuvoje. Tuo labiau neparodo principo, kuriuo turi vadovautis politikai, veikdami politikos lauke.
Ją daug geriau atskleidžia 35-15-15-35 taisyklė.
Dešinė Lietuvoje turi apie 35 procentus. Tai reikliausi rinkėjai, kuriems neparduosi popso ir kurie „nevalgo“ jokių nesąmonių. Išsilavinę, turi aiškias vertybines preferencijas. Labai gerai prisimena politikų klaidas. Visada aktyviai ateina į rinkimus, todėl rinkimų dieną šis skaičius smarkiai išauga rezultatuose. Dėl jų kaunasi TS-LKD ir liberalios partijos. Procentas auga, nes žmonės keliasi į didžiuosius miestus – atitinkamai keičiasi ir jų poreikiai su vertybėmis. Bei didėja vienmandačių kiekis miestuose.
15 procentų turi socialdemokratai, tiksliau tai kas iš jų likę. Kaip pasakojau anksčiau, po a.a. Juro Požėlos mirties tai politinis dinozauras. Politiniame lauke juos dar išlaiko tik mažesnėse savivaldybėse susikurta nomenklatūra ir keli politiniai mohikanai Seime. Manau, kad šis procentas netolimoje ateityje sumažės iki absoliutaus minimumo. Problema, kad didžioji dalis jų procentų nueis pas radikalus.
Dar 15 susirenka atskiros grupės – tautinės mažumos alia lenkai, tikrieji žalieji, tik save, ne Tėvynę matantys, todėl tragiški radžvilistai ir pan.
Lieka 35 procentai rinkėjų ir čia yra pats įdomumas. Tai protesto balsai. Protesto prieš bet ką. Be abejo Landsbergį, vakcinas, Švabą, Europos Sąjungą, vabzdžius, Ameriką – žodžiu viską, kas tuo metu eina. Daugiausia sveiką protą ir logiką. Pagrindinė šios grupės savybė – nemokėjimas prisiimti atsakomybės už save ir savo likimą. Todėl reikia turėti kaltą, kodėl jam gyvenime vienoje ar kitoje srityje „neina“. Jis maišo savo mąstymo procesą su savo jausmais ir nuoširdžiai tiki, kad jeigu ne valdžia, pavarytų geriau nei E. Maskas, niekada neužduodamas sau klausimo, kodėl klasiokas ar kaimynas, su tokiomis pačiomis startinėmis pozicijomis, sugebėjo susikurti laimingą gyvenimą.
Ši grupė didėja, visų pirma mažėjančių socialdemokratų dėka. Šios grupės problema – dalies paralelinis pasaulis toks paralelinis, kad nesinaudoja žemės kalendoriumi, todėl neateina į rinkimus.
Kova dėl šių rinkėjų yra žiauri, nes dėl jų priversti kovoti didesnė dalis partijų. Taip pat čia besigrumiantiems politikams sunku, nes geriausiai girdimas bus tas, kuris bus radikaliausias – todėl politikas turi siūlyti radikaliau, nei vakar kalbėjo jo konkurentas.
Žiūrint į politinį lauką iš šių skaičių, paprasčiau suprasti vieno ar kito politiko veiksmų logiką ir kalbas. Konkretus politikas kalba savo grupei ir siekia maksimalizuoti procentus savo rinkėjų grupėje.
