Oligarchinis Trumpo režimas kariauja ne tik su Europos Sąjunga. Prekybos karas dabar paskelbtas ir Kanadai. Net 85 % kalio trąšų JAV šiuo metu importuoja iš Kanados. Gyvename laikais, kai JAV bendradarbiaus su bet kokia žudikiška autokratija – svarbu tik, kad ji nebūtų draugiška laisva demokratija. Todėl Lukašenka Trumpui dabar mielesnis nei Kanada. Kalinių paleidimas už trąšas yra tik graži, prie būsimos Nobelio taikos premijos prisidedanti priedanga.
Mūsų tautos prorusiškų partijų žiedas jau sužibėjo džiaugsmu. „Nemuno aušra“ ir jos Vilniaus publikai pritaikytas filialas Nacionalinis susivienijimas (gal žinote klausimą, kur jų požiūriai skiriasi?) jau iššovė šampaną. Per anksti.
Europos Sąjunga girdi JAV pageidavimus, tačiau kaip elgtis spręsime mes. Per ES teritoriją trąšos nevažiuos bent iki pavasario, kai sankcijas reikės atnaujinti. Nesunku numatyti, kad Rusija lieps prorusiškoms šalims Sąjungoje blokuoti sankcijų pratęsimą – čia apie pas mus pasklidusį kliedesį, kaip labai iš to išlošia Rusija ir kaip ji esą suinteresuota sankcijomis.
Tokiu atveju klausimas jau mums ir mūsų kaimynams. Lietuvoje jis persikelia į teisinį, net ne politinį lygį. Trąšų atveju Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad „naudojimasis Lietuvos geležinkelių infrastruktūra, įskaitant viešųjų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą, turi atitikti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, tai yra, geležinkeliu negali naudotis šalis, kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai reiškia, kad norint vežti trąšas reikėtų, kad mūsų saugumo institucijos ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pripažintų, jog Baltarusija yra pukuota kaimynė, nekelianti mums grėsmės. Kam pakils ranka tai padaryti, jeigu jūs nesate iš „Nemuno aušros“ ar Nacionalinio susivienijimo?
Toliau. Jeigu pasiekiame, kad prorusiško raugo stachanoviečiai pramuša visa tai, klausimas keliasi į politinį lygį. Istorija rodo, kad išlieka tos šalys, kurios moka improvizuoti. Taigi tokiu atveju Baltarusijai reikia sukurti dilemą. Baltarusijai atidaromas tranzitas per Lietuvą su menka sąlyga: geležinkelio ir uosto krovos tarifuose numatoma saugumo dedamoji – už kiekvieną toną Lietuva renka eurus, kurie 50/50 asignuojami mūsų gynybos biudžetui ir Ukrainos gynybai. Per Lietuvą, pavyzdžiui, važiuoja 11 milijonų tonų, po maždaug 10 eurų už toną. 110 mln. eurų mūsų ir Ukrainos saugumui – neblogai. O Lukašenka tegul aiškinasi su Putinu, kodėl remia Ukrainos kariuomenę.
Sekantys privalomi punktai:
1.Baltarusija atsisako arbitražo dėl teisinių pretenzijų į Lietuvos anksčiau nutrauktą tranzito sutartį.
2.Baltarusija sudaro ketinimų protokolą vystyti savo šalyje europinės vėžės geležinkelius Baltarusijoje ir Lietuvoje. Į šį projektą kviečiama JAV vyriausybė ir verslas. JAV tai būtų naudinga ekonomiškai ir geopolitiškai. Mums seniai reikėjo atsisakyti rusiškos vėžės – vien jau todėl, kad karinė Rusijos mašina važiuoja geležinkeliu.
Teigiami atsakymai į šiuos klausimus parodytų, kiek Baltarusija yra pasirengusi kalbėti Lietuvai ir regionui svarbiomis temomis. Taip kad reaguojam ramiai, suprantam kur juda JAV, kokie mūsų interesai ir kokius žaidimus žaidžia Rusija.
