Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Bet kas iš tikrųjų vyksta Rumunijoje?

Pasaulyje šiuo metu atsirado daugybė Rumunijos demokratijos specialistų – nuo J.D. Vance iki mūsų vietinių paralelinių ekspertų. Bet kas iš tikrųjų vyksta Rumunijoje?

Pernai, artėjant prezidento rinkimams, netikėtai iškyla nežinomas, jokio partinio palaikymo neturintis populistas C. Georgescu, kuriam geriausiu atveju buvo prognozuojami 2 proc. balsų. Tačiau per kelis mėnesius jis tampa pagrindiniu kandidatu ir netgi laimi pirmąjį rinkimų turą – sukeldamas šoką tiek politiniam isteblišmentui, tiek visai šaliai.

Sveiki atvykę į posttiesos erą, kur tradicinės rinkimų kampanijos praranda įtaką, o skaitmeninė dezinformacija rodo savo tikrąją – griaunančią – galią: algoritminės manipuliacijos, apmokėti influencerių klipai ir neaiškūs finansavimo tinklai naudojami masiškai manipuliuoti viešąja nuomone.

Rumunijos mokesčių agentūra nustatė, kad kampaniją „Equilibru și Verticalitate“, kuria buvo remiamas Georgescu, slapta finansavo Nacionalinė liberalų partija (PNL). PNL, siekdama suskaldyti socialdemokratų (PSD) elektoratą ir taip susilpninti pagrindinius varžovus pirmame ture, slapta finansavo kraštutinių dešiniųjų populistą Georgescu. Ši strategija Rumunijai nėra nauja – anksčiau ją taikė ir kiti.

Tačiau šįkart planas atsisuko prieš pačius PNL. Jie neįvertino socialinių tinklų poveikio. Esminį vaidmenį suvaidino „TikTokas“ – per šią platformą buvo pasamdyta 130 influencerių, kurių turinys buvo apmokamas nelegaliai. Per mėnesį Georgescu, kuris iš pradžių buvo tiesiog „naudingas kvailys“, tapo rinkimų favoritu, pritraukusiu ir didžiąją dalį protesto balsų.

Kampanijos pinigai atkeliavo iš įmonės, anksčiau PNL rinkodaros poreikius. Oficialiai ji teigė, kad kampanija buvo „perimta“, bet ankstesnė ta pati influencerio apmokėjimo schema jau buvo naudota reklamuojant PNL kandidato knygą.

Ir čia prasideda dar įdomesnė dalis. Žvalgybos dokumentuose nurodoma „TikTok“ paskyra „bogpr“, per kurią buvo mokama influenceriams, reklamuojantiems Georgescu. Paskyra paaukojo apie milijoną eurų. Prieš kelias dienas šis asmuo buvo sulaikytas, atliktos kratos influencerių namuose. Su jais el. paštu kontaktavo Pietų Afrikos kilmės kompanija, siūliusi po 1000 eurų už vieną vaizdo įrašą. Visa ši kampanija beveik identiška Rusijos vykdytai „Brolis broliui“ kampanijai Ukrainoje – abi išnaudojo mikroinfluencerių tinklus.

Georgescu save pateikė kaip ortodoksinių krikščioniškų vertybių gynėją, pasisakė už ekonominį protekcionizmą, kėlė abejones dėl Rumunijos santykių su Vakarais, dažnai akcentavo, kad kandidatuoja „už Rumuniją, o ne už Ukrainą“. Jaunesnius rinkėjus traukė savo asmeninio gyvenimo epizodais – nuo bėgiojimo iki dziudo treniruočių. Nieko neprimena?

Ir čia – kertinė vieta. Rumunijoje, pasak jų žiniasklaidos, veikia klanas, savo struktūra primenantis mūsų „valstybininkų” grupę. Jo galva – M. Caraman, buvęs aukščiausio rango KGB pareigūnas, net po Ceausescu egzekucijos likęs Rumunijos žvalgybos elito viršūnėse. Valdžios, karininkijos, akademinio sluoksnio tinklas su stipriu prosovietiniu prieskoniu. Georgescu – šio klano žmogus. Dar Ceausescu laikais dirbo su kontržvalgyba, o jo globėjas buvo vienas iš režimo ministrų.

Kitaip tariant, Georgescu – ne tik vadinamasis DIMI (Domestic Interference and Malign Influence), bet ir FIMI (Foreign Interference and Malign Influence) kandidatas.

Visa ši istorija turi būti pavojaus signalas visoms demokratijoms – ne tik dėl manipuliacijos viešąja nuomone, bet ir dėl to, kad netinkamai atliktas kandidatų pašalinimas gali dar labiau pakirsti visuomenės pasitikėjimą institucijomis. Georgescu pašalinimas sukėlė naują nepasitenkinimo ir dezinformacijos bangą, o jo reitingai tik augo. Dabar šie protesto balsai atiteks kitam radikaliam veikėjui.

Todėl būtina adaptuotis prie naujos posttiesos realybės, kurioje algoritmai turi didesnę įtaką nei politinės diskusijos.

Kartojų – Europai, jei ji nori būti žaidėja ateities pasaulyje, vienas pagrindinių uždavinių – suvaldyti socialinių tinklų priklausomybę. „TikTok“ turi būti uždraustas Europos Sąjungoje. „Facebook“ ir „Instagram“ algoritmai – prižiūrimi tikrai demokratiškų, stiprių Europos institucijų kur kiekviena šalis deleguotų savo atstovus. Nes tokių kandidatų ant baltų arklių, žaidžiančių Putino ant arklio simboliais, sulauksime ne vieno.

Svetainės turinys apsaugotas