Bandydama gelbėti eilinį Trumpą, kraštutinė dešinė su savo dvaro politologais toliau eksploatuoja Europos Sąjungos temą.
Dabar užkliuvo „per mažai skiria gynybai“ ir žaliasis kursas.
Jau išsiaiškinome, kad kliedesys apie silpną Sąjungą kyla iš elementaraus nesupratimo, kad tai suverenių valstybių asociacija, kurioje stiprumas ar silpnumas priklauso ne nuo „Briuselio biurokratų“, o nuo pačių valstybių gebėjimo veikti.
Sąjunga suteikia galimybę visiems turėti geriausią situaciją – bendrą rinką ir valiutą, kartu išlaikant nacionalinę politiką su skirtingais interesais. Europos Sąjunga negali būti kitokia, nes kitu atveju jos paprasčiausiai nebūtų.
Ironiška, bet būtent kraštutinė dešinė visada buvo pagrindinė jėga, stabdžiusi bet kokią bendrą Sąjungos saugumo politiką. Net dėl tokių elementarių klausimų kaip vienbalsiškumo atsisakymas užsienio politikoje – ką jau kalbėti apie tikrą bendrą užsienio ir gynybos politiką. Dabar tie patys veikėjai kritikuoja Sąjungą, kad ji esą veikia per silpnai. Tai primena bipolinį sutrikimą.
Tas pats ir su priekaištais dėl nepakankamo gynybos finansavimo. Kokia reali grėsmė kyla Danijai, Nyderlandams, Portugalijai ar netgi Vokietijai? Kas jas planuoja pulti? Mes suprantame savo situaciją, bet kodėl ji turėtų rūpėti danui, portugalui ar vokiečiui?
Jie turi buferį nuo maskolių – mus ir lenkus.
Sveiki atvykę į realpolitik pasaulį be „supuvusių Vakarų vertybių“ – į kraštutinės dešinės kuriamą pasaulį.
Lygiai taip pat ir su kritika dėl žaliosios politikos. Pasirodo, Sąjunga tam išleidžia „per daug“. Nėra problemos – grąžinkime pinigus tiems, kurių jie yra, – vokiečiams ir kitiems. Tik pasakykite tai mūsų verslui, kuris už tuos pinigus kuria darbo vietas Lietuvoje.
Žaliasis Europos kursas iš tiesų yra Europos pramonės atsinaujinimas ir perkrovimas paslėpto protekcionizmo forma – per ES fondus, prisidengiant gražia „žaliąja“ korta.
Pamokslus apie tai, kokia Sąjunga kvaila ir silpna, reikėtų skaityti išlipus iš traukinio, o ne važiuojant zuikiu kitų sąskaita.
Nes gyventi kitų sąskaita ir dar auklėti kokie tie kvaili – būtent tai ir yra leftizmas.
