„BaltCap“ istorija Lietuvos gyventojams nekainavo nė cento. Pabrėžiu dar kartą: Stepukonio veikla, apie kurią tiek daug rašyta ir kalbėta, nėra susijusi su valstybės finansais. Tai verslo subjektų tarpusavio finansiniai santykiai.
Labai gaila, kad, klausimui išsirišus, ši tiek daug įtampos sukėlusi istorija pasimetė naujos valdžios formavimo chaose. Paskutinius pusantrų metų nuolat klausėme apie 40 milijonų, galimai pavogtų pono Stepukonio. Tačiau viešojoje erdvėje ta istorija buvo pateikiama taip, kad daugumai pradėjo atrodyti, jog bėdos kažkaip persikelia į viešuosius finansus, į mūsų visų pinigais suformuotą valstybės biudžetą. Buvo kuriamos asociacijos su Vilniaus stadionu, darželiais, pensijų fondais ir dar visa eile kitų projektų.
Dar daugiau. Kalbama buvo taip, kad atrodė, jog minėti milijonai pavogti iš valstybės ir tame procese taip pat dalyvavo politikai.
Nors jau iš pat pradžių buvo aišku, kad tai nesąmonės, dabar jau aiškiai pasakyta, jog tai netiesa. Tai visada buvo (ir yra) fondo valdytojų ir fondo investuotojų tarpusavio santykiai, kur valstybės nė su žiburiu nerasi.
Šiomis dienomis paskelbta, kad privataus kapitalo fondo valdytojas „BaltCap“ ir fondo „BaltCap Infrastructure Fund I“ investuotojai susitarė dėl esminių prarastų lėšų atgavimo sąlygų. Bendras susitarimas numato, kad fondas atgaus visus 40,4 mln. eurų, kuriuos, kaip įtariama, buvęs fondo vadovas pasisavino iš fondo valdomų įmonių, o fondo investuotojai nepatirs jokių nuostolių, – tikina „BaltCap“.
Žmonių kalba tai reiškia, kad investuotojai fondui kompensuos visus patirtus nuostolius, nes tai dviejų subjektų tarpusavio santykiai, niekaip ne valstybės.
Tai tiek tos agresyviai politizuotos istorijos, kur vieno žmogaus problemą visais įmanomais būdais bandyta tempti link politikos.
Iš tiesų tai visada buvo Stepukonio problema, už kurios veiklą atsakomybę dabar prisiėmė jį paskyrę investuotojai.
Pabaiga – viena liūdna gaida. Lietuviai yra darbšti, kūrybinga ir pareiginga tauta. Tai gana retas savybių derinys. Žvelgdamas į Stepukonį ar kitus šiuo metu viešoje erdvėje linksniuojamus vaikinus, nori nenori mąstai, kokioje šalyje mes gyventume, jeigu jie savo kūrybingumą nukreiptų gerų dalykų kūrybai…
