Prieš 22 metus, gegužės 1 dieną, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.

Nors Sąjunga mums vis dar daugiau apie fondų įsisavinimą nei mąstymą, esminiai lūžiai jau įvyko. Dabar tik klausimas kiek mes prisidėsime prie naujos Sąjungos gimimo, nes dabartine forma naujoje pasaulio tvarkoje ji neišgyvens.

Narystė ES ir NATO tartum papildo viena kitą. NATO saugo teritoriją, Europos Sąjunga saugo politinę prasmę, dėl kurios tą teritoriją apskritai verta ginti. Ir čia įdomus aspektas.

Rusija ir įvairūs Vakarų realpolitik mėgėjai nuolat kartoja tą pačią pasaką, esą karą Ukrainoje ar geopolitinę įtampą sukūrė NATO plėtra į Rytus.

Tačiau Kremlius puikiai supranta, kad didžiausia grėsmė jam nėra NATO. Didžiausia grėsmė jam yra Europos Sąjungos idėjų plėtra į Rytus.

ES plečiasi ne tik per institucijas ar reglamentus, visų pirma ji plečiasi per individualistinį mąstymą – žmogaus teisės, rinka, demokratija ir orumo užkratas. Visi tie „vakarietiški čiūdai“, nuo kurių autoritams politinė alergija.

Šito Kremlius bijo labiau nei NATO bataliono. NATO yra priemonė. Sąjunga yra laisvas mąstymas.

Sąjungos bėda kad ji pati kuria mitus apie save ir tais mitais patikėję žmonės klausia – kodėl taip lėtai, biurokratiškai, ką ten Briuselis vėl sugalvojo. Briuselis tik vieta susitikti – Sąjunga tėra 27 valstybių asociacija, kuri veikia. Klausimai yra mums, ne mistiniam Briuseliui.

Sąjungai mikliai reikia reformų. Bet ir mums jos reikia. Jeigu netikit – pažiūrėkit į ką išėjusi iš Sąjungos pavirto Britanija. Ir blogiausia jiems, kad dabar negali kaltinti Sąjungos, už tai, kad pavirto į fail state.

Po vieną mes niekas. Sąjungoje Lietuvos suverenitetas išauga dešimtis kartų nei realiai galėtume įtakoti geopolitiką.

Su Sąjunga Jus.

Svetainės turinys apsaugotas