Praėjus metams nuo Palantir knygos The Technological Republic pasirodymo, kompanija jos esmę sutraukė į 22 punktų manifestą. Manifestas ganėtinai silpnas — ir tik tarp eilučių atskleidžia tikrąją mąstymo logiką.
Jis atspindi technooligarchų išsvajotą pasaulio tvarką: duomenų ir dirbtinio intelekto pagrindu kuriamą totalitarinę distopiją. Visiška visuomenės kontrolė ir dominavimas. Tokioje valstybėje ribos tarp korporacijų ir valdžios išplautos, o visuomenė valdoma maitinant ją DI kuriama iliuzija. Korporacija čia kontroliuoja ne tik vidaus, bet ir užsienio politiką — kariauja „teisingus”, korporacijai pelningus, karus.
Atskiras manifesto punktas skirtas Muskui. Dar keli tiesiogiai susiję su Tamsiojo Apšvietimo riterio Curtis Yarvino idėjomis — tomis pačiomis distopijomis, kuriomis remiasi dalis naujųjų technooligarchų ir respublikonų.
Jų ideologijos šerdis paprasta: laisvė ir demokratija — nesuderinami dalykai. Reikia rinktis. Ir rinktis laisvę. Demokratija jiems — trukdis susikurti pelnus nešančią valstybę.
Nepasakoma tik, kad jų siūloma laisvės apsiriboja vien jais pačiais. Visuomenei laisvė nepriklauso — nes tai esą per didelė prabanga ir našta. Todėl visa visuomenė gali tikėtis tik skaitmeninio totalitarizmo. Tai ideologija apie totalitarinį visuomenės organizavimą ir fundamentalų įsitikinimą: valdyti verti tik jie.
Knyga, kaip ir tie 22 punktai — infantili ir profaniška. Jei tokį tekstą pateiktų pirmakursis, galima būtų nurašyti brendimo bėdoms. Tokie manifestai visuomenės palaikymo nesusilaukia — masės paskui šiuos punktus neseks.
Problema tik ta, kad šios distopijos jie kryptingai ir sėkmingai siekia.
Šiandien jie turi Trumpo administraciją. Į viceprezidentus pasisodino Vance’ą. Jų kontroliuojama skaitmeninė erdvė vis agresyviau visuomenėms primeta savą realybę. Didžioji dalis Palantir ir panašių veikėjų užsakymų ateina iš valstybės — tad jei spausdindami tokius manifestus jie žino, kad nerizikuoja prarasti nei reputacijos, nei valstybinių kontraktų, tai yra aiškus signalas: JAV administracijai visas šis totalitarinis briedas tinka. Trumpas ir Vance juos nuvylė savo silpnumu, bet juos nesunku bus pakeisti tinkamesniais.
Ir svarbiausia. Kasdien jų valdomos sistemos gauna vis daugiau mūsų duomenų — ir mokosi mus kontroliuoti. Laikas jų pusėje.
Belieka geras Reichstago gaisras. Pavyzdžiui — pasaulinė finansų krizė, panaši į 2008-ųjų. Ir didelė dalis visuomenių gali pasakyti: gana tos demokratijos. Visi požymiai, kad į pasaulio finansus ir ekonomiką artėja ypač didelis cunamis, jau matomi.
Lietuva — ne išimtis. Atspėkite, kokia bendrovė šiuo metu kontroliuoja visus Lietuvos duomenis — nuo valstybės turimos informacijos apie kiekvieną iš mūsų iki mūsų ligų istorijų. Man asmeniškai tai sunkus, teisingo atsakymo neturintis klausimas – iš vienos pusės Palantiras yra efektyviausia ką galima rasti rinkoje, iš kitos pusės tai korporacija su tokia ideologija. Pridėkite visų mūsų duomenų, kuriuos technooligarchai surenka mums naršant internete ir pagalvokite, ką techooligarchai apie jus dar nežino.
Kol kas Thielio, Yardino ar Musko idėjos yra baltos kumelės sapnas. Bet tik kol kas.
