Dabar nebėra kitos išeities – tik nuversti Irano režimą. Todėl Vakaruose reikia išjungti emocijas ir pasiekti, kad režimas kristų. Visa kita yra didelis mūsų visų pralaimėjimas Iranui.
Dėl augančių degalų kainų, blogėjančios ekonomikos ir įpykusių MAGA respublikonų Trumpas pradeda atsitraukti kare su Iranu. Nepamenu, kada mačiau jį tokį pasimetusį. Skelbiama, kad karas „jau beveik laimėtas”, kad „viskas, kas reikėjo”, ten sugriauta ir galima trauktis. Tai neatlaiko jokios kritikos – tas pats buvo paskelbta prieš metus.
Pradinė Vašingtono prielaida buvo gana paprasta: greita ir ribota operacija, trunkanti kelias dienas. Tikėtasi, kad intensyvūs oro smūgiai sunaikins pagrindinius Irano karinius pajėgumus, o po to Teherane atsiras nauja valdžios konfigūracija – silpnesnė, labiau linkusi derėtis su JAV. Kitaip tariant, tikėtasi scenarijaus, panašaus į operaciją Venesueloje. Iranas – ne Venesuela.
Irano silpnybė buvo pats režimas – jau gerą penkerius metus kabantis ant plauko, palaikomas baimės ir savo piliečių terorizavimo.
Tačiau karo su JAV atveju režimas suprato, kad jam tereikia atsilaikyti kelias savaites, daugiausiai mėnesį. Jis gerai supranta JAV vidaus dinamiką – ypač MAGA respublikonų logiką karų ir intervencijų klausimu.
Blogiausia, kas gali atsitikti Vakarams ir Irano žmonėms – kad režimas šį karą išgyventų.
Tai reikštų, kad silpnas Irano režimas laimėjo prieš JAV. Kad JAV saugumo garantijos nebeapsaugo kaimyninių monarchijų nei naftos, plaukiančios Hormūzo sąsiauriu. Kad JAV bazės valstybėje ne saugumo garantija, o grėsmės šaltinis. Atsilaikymas prieš JAV ir Izraelį suteiktų režimui naują legitimumą – tiek vidaus politikoje, tiek likusio pasaulio akyse. Tai itin blogas scenarijus Vakarams. Realia valdžia šalyje tampa Islamo revoliucinė gvardijos vadovybė, palyginus su kuria ajatolos yra liberalai.
Yra ir dar viena pamoka, apie kurią seniai kalbu. Naujame pasaulyje didžiosios galios nebegali primesti savo valios vidutinio dydžio valstybėms. Pasaulis nebe toks kaip anksčiau. Dabar visi „moka žaisti krepšinį”, jeigu tik turi tam valios. Didžiosios galios šios taisyklės vis dar neįsisavina – ir vis dar nori gyventi praeitimi. Laikas būtų išmokti.
Šiandien problema ta, kad Trumpas de facto yra save izoliavęs. Su Europa susipykta, su Kanada susipykta. Nuoširdžiai pasikalbėti galima tik su Putinu, Xi ar Orbanu. Ne pati geriausia kompanija sprendžiant dabartinę Irano košę. Izraelio nepakaks.
Tačiau pralaimėjimo kaina kris ant mūsų visų pečių – ne tik JAV. Bus akivaizdžiai parodyta, kad Vakarai ne tik nevieningi, bet ir JAV, nepaisant garsios retorikos, turi politinės valios geriausiu atveju kariauti trumpus karus – nes Izraelis JAV vidaus politikoje yra svarbesnis nei NATO sąjungininkai.
Dabar reikia šalto proto. Kontaktai opozicijoje yra. Ji susiskaldžiusi, tačiau neapykanta režimui – stipresnė. Režimas, nepaisant visko, silpnas. Daug frakcijų šalies politikoje, daug etninių grupių. Dirbti yra su kuo. Tačiau tam reikia svarbiausia – kad JAV išjungtų savo „mes vieni sau genijai” režimą. Nes laiko kvailystėms per mažai.
Su Kovo 11-ąja, Jūs. Laisvėkime atsakingai ir išmokime klausytis vienas kito.
Nuotraukoje – evangelistai prieš kelias dienas. Kada nors bus suprasta, kokia didelė jų įtaka JAV užsienio politikoje ir kodėl Trumpas ryžosi karui Irane.
