Dar viena paimta gyvenvietė Ukrainos rytuose nekeičia esmės – karas atskleidė karinį Rusijos ribotumą. Rusija pralaimi karo lauke. Tačiau Rusija laimi karą dėl protų, sugebėjusi primesti naratyvus, kuriuose gyvena vis daugiau žmonių visame pasaulyje.
Putinizmas yra vienas sėkmingiausių pavyzdžių, kaip XX amžiaus fašistinė ideologija pritaikoma XXI amžiaus skaitmeniniam amžiui. Gavęs valdžią, Putinas suprato, kad liberalusis diskursas pasaulyje eina į pabaigą. Todėl bene pirmasis iš didžiųjų privatizavo „konservatyvųjį” diskursą, kalbėdamas apie tai, kuo pats iš tiesų netiki – tradicinių vertybių ar religijos Rusijoje puoselėjimą.
Putinizmas remiasi lyderio kultu, silpnomis institucijomis, bendruomenių mitologizavimu, smurto normalizavimu, vidaus priešų konstravimu, militarizuota vyriškumo estetika ir nuolatine visuomenės mobilizacija. Kario kultūra čia laimi prieš vartotojo kultūrą. Įrankiai parduoti savo ideologiją yra emocijos, identiteto simboliai, pasąmoninė egzistencinė ir išlikimo baimė. Kiekvienas viešas jo pasirodymas yra spektaklis, kiekvienas žodis, intonacija paruošti psichologų, žaidžiant su visuomenių pasąmone.
Dabar putinizmas tampa politinės pergalės receptu net ir Vakaruose. Putiniškas valdžios užvaldymo modelis vėliau buvo panaudotas Orbano ir kitų personažų. Ta pati logika, tie patys „konservatizmo” naratyvai apie Sorošo okupuotas tautas. Trumpizmas irgi yra putinizmo mokinys, iš ten tokia Trumpo malonė Putinui.
Visuomenės vis daugiau pildosi putinizmo primestų naratyvų. Jie paprasti ir patrauklūs jeigu nesi įsigilinęs. Todėl kai girdime, kad vienas ar kitas politikas „neša rusišką propagandą”, tai dažnu atveju kalba ne apie instrukcijas – jis pats nesuprasdamas gyvena jam primestuose putinizmo naratyvuose.
Vakaruose putinizmas laimi įtikindamas vakariečius nekęsti savo kultūros. Taip jis sugeba pakirsti mūsų visuomenių valią veikti: sukelti nuovargį, cinizmą, vidinį susiskaldymą ir galiausiai – politinę paralizę. Paveikti oponento sprendimų priėmimą taip, kad jis pats „savanoriškai” pasirinktų tau palankų sprendimą.
Šiandien putinizmas pereina prie naujo eskalacijos laiptelio. Tam, kad laimėtų karą, prasidėjusį Ukrainoje prieš Vakarus (Ukraina – tik pirma operacijos dalis), jam nereikia tiesioginės konfrontacijos su mumis. Jam reikia konfrontacijos eskalacijos, parodant, kad NATO ir kitos Vakarų struktūros neveikia. Kad Centrinė Europa palikta Vakarų ir jai pigiau bus nusilenkti Maskvai. Idealiausias tam – atominis šantažas. Ir ši operacija jau prasidėjo: Kremlius Tuckerio Carlsono laidoje Karaganovo lūpomis paskelbė, kad jeigu karas ar taikos derybos Rusijai nesiklostytų, gali tekti panaudoti atominį ginklą prieš Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Lenkiją. Vakarai į šiuos grasinimus nesureagavo. Klausimas – koks bus sekantis eskalacijos žingsnis?
Pažinkite putinizmą, kai jį matysite ir girdėsite.
