Viešoje erdvėje gali atrodyti, kad Europa eina dugnan. Ne, ji stovi vietoje. Institucijos veikia. Ekonomika funkcionuoja. Visuomenės laikosi. Tokia būsena yra pati pavojingiausia, nes yra ką prarasti, todėl nesinori kažką keisti. Tačiau besiformuojančiame galios pasaulyje, kuriame JAV kartu su Rusija ir Kinija Sąjungą mato konkurentu, dabartine forma išlikti neįmanoma. Ji privalo reformuotis, tapdama geopolitiniu subjektu, arba subyrės, neatlaikiusi galių spaudimo. Nesikeisti yra prabanga, kurios mes negalime sau leisti.
Europos istorija yra karų istorija. Todėl po II Pasaulinio karo Sąjunga, pačių valstybių ir JAV įtakoje, buvo kuriama būti geopolitiniu vakuumu, kuriam skirta ginčytis apie teisingas agurkų formas prekybos centruose, saugumo ir geopolitikos klausimus paliekant JAV. Ką jūs manote JAV kariai Vokietijoje veikia? Europos integracija visada rėmėsi kompromisu ir konsensusu. Senajame pasaulyje, kai geopolitinės įtampos buvo mažos, o „pyragas” augo, nesutarimus buvo galima išspręsti pinigais ir kalbomis. Taip galios pasaulyje didžiausia ES silpnybe tampa jos modus operandi – vengti konflikto tiek viduje, tiek išorėje. Teks.
Pagrindiniai Sąjungos trūkumai – narystės fragmentacija, politinės valios deficitas, stabdantis strateginę elgseną, ir strateginio mąstymo trūkumas, kuris prasideda nuo iliuzijų neturinčio realizmo.
Ką Europa privalo padaryti, kad tokia nebūtų?
Bendras veikimas suponuoja bendrą biudžetų planavimą, bendrą gynybos finansavimą ir bendrus išteklius. Vidaus rinkų fragmentacija, per didelė ir neteisinga reguliacija ir per konservatyvus pinigų leidimas stabdo ekonominį Sąjungos augimą. Sąjunga turi išdrįsti skolintis kartu. Mums reikia realiai bendros rinkos ir bendros skolos.
Sąjungos biudžetas yra vos 1,26% bloko BVP. Palyginimui, JAV federalinis biudžetas sudaro 25% BVP. Šitame skirtume ir slypi galios skirtumas, kurio iš Sąjungos reikalauja europiečiai. Kalbu apie tikro europinio saugaus turto sukūrimą – euroobligaciją. Ji suteiktų investuotojams motyvą laikyti pinigus ES, visoms valstybėms sumažintų skolinimosi kaštus, ir turėtume daugiau nei reikia kapitalo reikalingiems Europai klausimams – technologijoms, gynybai, konkurencingumo skatinimui.
Globalaus neapibrėžtumo sąlygomis taip pat būtina mažinti rizikingų geopolitinių partnerių keliamas rizikas, diversifikuojant saugumo ir prekybos partnerystes ir apsaugant strateginius sektorius.
Europa nuo JAV neatsilieka pagal daugelį ekonominių rodiklių. Produktyvumas vienai dirbtai valandai yra panašus ir kai kuriais atvejais net aukštesnis. Europiečiai sukuria mažiau, nes dirba mažiau valandų. Šis skirtumas rodo tik skirtingus prioritetus gyvenime.
Europa turi tapti tikra kapitalo rinkų sąjunga – kiekvienas europietis ir verslas gali gauti finansavimą bet kuriame Europos Sąjungos banke, kiekvienas investuotojas turi būti užtikrintas, kad jo privati investicija bet kurioje valstybėje narėje bus saugi, likvidi, ir reguliuotojas reikiamu atveju dirbs skaidriai. Privatus ir Europos Centrinio Banko kapitalas lieka Europoje, o ne iškeliauja į JAV biržas.
Ekonominis teisingumas ir subsidiarumas – įmonė, kuri de facto veikia ir uždirba pelną vienoje šalyje, neturi teisės perkelti jurisdikcijos į kitą valstybę narę. Jokio šalių parazitavimo kitų sąskaita.
Europa kasdien išleidžia milijardą eurų energijos ištekliams iš Rusijos, JAV ar trečiųjų šalių. Sąjunga niekada negalės realiai veikti geopolitiniame lauke, energetinius resursus brangiai pirkdama iš priešų ar konkurentų. Atsinaujinanti energetika, atominė energija, vidiniai ištekliai, elektros tinklų integravimas, skaidresni rinkos veikimo mechanizmai.
Norint išgyventi XXI amžiuje, europiečiai turės turėti savo skaitmeninę infrastruktūrą. JAV ir Kinijos socialiniai tinklai arba perduoda savo algoritmų priežiūrą Sąjungos institucijoms, arba palieka rinką. Didžioji pelno dalis lieka Europoje, o europiečių duomenys – Europos Sąjungos rankose. Užtenka būti Kinijos ar JAV skaitmenine kolonija. Koordinuotos investicijos į pagrindinius sektorius, tokius kaip puslaidininkiai, skaitmeninė infrastruktūra ir dirbtinis intelektas – skatinant inovacijas ir konkurencingumą. Savo reikalingos kritinės žaliavos.
Institucinė Sąjungos reforma privalo sustiprinti vykdomąją valdžią, įstatymų leidybą palikdama nacionaliniams parlamentams ir Tarybai – Europos Parlamentas uždaromas kaip nepasiteisinęs projektas. Jo darbą atlika susirenkantys nacionalinių parlamentų komitetai. Subsidiarumo principas – iki pat pamatų. Kalbant apie Sąjungos plėtrą, potencialus naujų narių prisijungimas turi būti subalansuotas su finansiniais poreikiais.
Saugumo politika tampa bendru Sąjungos projektu. Kiekvienas neatsisakys savo interesų ir karinės pramonės – tačiau nubrėžiamas bendras vardiklis, ir gamybos standartizavimas sutaupo visų kaštus ir augina ekonomikas. Atsisakoma vienbalsiškumo principo užsienio ir gynybos politikoje.
Bendras atominis ir kitoks masinio naikinimo ginklas su aiškia gynybos doktrina.
Sąjungai reikia geopolitinio buferio nuo Šiaurės Afrikos iki Rytų Europos – šalys, esančios mūsų interesų zonoje, gaunančios rentą ir atliekančios buferio vaidmenį.
Ne mažiau svarbi kova dėl protų ir širdžių. Gyvename post-tiesos epochoje, kur objektyvūs faktai mažiau svarbūs nei jų interpretacija. Diskursą formuoja tie, kurie turi galios, pinigų ir geba manipuliuoti informacija. Laikas pradėti manipuliuoti – savo naudai ir Europos garbei.
Tai tiek.
