JAV ir UK prekybos susitarimas arba kaip Anglijos imperijai nesiseka gyventi be Europos rinkos.
Dar visai neseniai Nigel Farage kalbėjo apie tai, kad laisvosios prekybos susitarimas tarp Jungtinės Karalystės ir JAV yra visiškai įmanomas ir kad JK šiuo atveju yra gerokai palankesnėje pozicijoje, nei Europa. Bet realybė yra kitokia, nes naujoji JK ir JAV sutartis dėl muitų net neprimena laisvosios prekybos susitarimo. Paprastai tokios sutartys yra labai sudėtingos ir detalios, derybos dėl jų trunka metais.
Šis susitarimas greičiau yra simbolinis apima tik kelis sektorius ir kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Trumpui šiuo atveju rūpi skaldyti JK ir ES bendradarbiavimą – JAV siekė prekybos susitarimo su JK dar prieš galimą išsamesnį JK ir ES prekybos susitarimą, nes Trumpas ES laiko ekonomine konkurente, ir pasirašydamas susitarimą su JK, siunčia signalą Europos šalims, kad prekyba su JAV už ES ribų gali būti palankesnė. Savo ruožtu JK nori išlaikyti galimybę derėtis su ES, todėl negali pernelyg priartėti prie JAV reguliavimo standartų.
Tokiomis aplinkybėmis kalbos apie „istorinį susitarimą“ atrodo gerokai perdėtos, juo labiau, kad, nors jis ir sumažina dalį žalos, kurią padarė Trumpo muitų įvedimas, ypač JK automobilių pramonei, „abipusis“ 10 proc. tarifas daugumai prekių išlieka. „Abipusiškumas“ šiuo atveju atrodo taip, kad JAV muitų tarifus JK prekėms padidino iki 10 proc., o JK sumažino vidutiniškai iki 1,8 proc. – tai apima apie 2,5 tūkst. amerikietiškų prekių. Kitaip tariant, sumokėk Trumpui, ką jis mano, kad esi jam skolingas, ir tavo ekonomika sugrįš į senas vėžes.
Kita vertus, susitarimas siunčia gerą signalą krizę išgyvenančiai JK plieno pramonei – panaikinamas Trumpo anksčiau įvestas 25 proc. muitas plienui ir aliuminiui. Bet Baltieji rūmai pareiškė, kad ir čia taikys kvotas.
JK taip pat panaikins 20 proc. muitą bei 1000 t kvotą, ir kartu nustatys naują 13 tūkst. t bemuitę kvotą amerikietiškai jautienai, o JAV britiškai jautienai nustatys tokią pačią kvotą, bet jau su muitu (tiesa, mažesniu, nei buvo iki šiol). Nors šis susitarimo punktas irgi nėra lygiavertis, britai džiaugiasi, kad pavyko atlaikyti JAV spaudimą dėl maisto standartų atsisakymo, todėl, amerikietiška JK ir ES draudžiamais hormonais apdorota mėsa į JK rinką nepateks – atsižvelgiant į būsimą Brexit’o perkrovimo susitarimą su ES, JK šioje srityje pasirinko laikytis ES taisyklių.
JK ūkininkai taip pat skundžiasi, kad pagrindinę naštą už kitoms pramonės šakoms taikomų muitų panaikinimą teko prisiimti dviem žemės ūkio šakoms – jautienos ir bioetanolio pramonei, ir kad būsimose derybose JK žemės ūkis nebegalės pakelti tokių disbalansų.
Vienas reikšmingesnių laimėjimų JK yra tai, kad ji nepasidavė JAV spaudimui sumažinti skaitmeninių paslaugų JAV pasipiktinimą keliantį mokestį, taikomą tokių technologijų milžinių, kaip „Amazon“, „Meta“ ir „Google“, pajamoms. Bet iš esmės muitų susitarimas su JAV primena ne sąjungininkų prekybos sutartį, kur abi pusės ilgainiui pasiekia abipusę naudą, o greičiau įkaitų derybas. Tikrasis šio susitarimo laimėjimas yra tas, kad jis leidžia išlaikyti JK teisinį suderinamumą su europiniu reguliavimu, o dalinis tarifų klausimo išsprendimas leis išlaikyti JAV palankumą, tuo pačiu paliekant atviras duris susitarimui su ES.
Savo rinkimų programoje Leiboristų partija įsipareigojo taisyti Brexit‘o padarytą žalą, įskaitant veterinarinį susitarimą su ES, kuris padėtų išvengti nereikalingų pasienio patikrinimų ir prisidėtų prie maisto kainų mažinimo, ir abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą. Be to, partijos programoje kalbėta apie naują JK – ES saugumo paktą, o vėliau vyriausybė taip pat išreiškė norą svarstyti bendradarbiavimą energetikos srityje ir galimybę susieti JK ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas. Prieš artėjantį JK ir ES viršūnių susitikimą, Starmeris yra pareiškęs, kad turi ambicingų planų dėl glaudesnės prekybos partnerystės su ES, įskaitant maisto standartų suderinimą, saugumo ir kitų sričių bendradarbiavimo stiprinimą.
Anglijos banko vadovas taip pat yra kalbėjęs, jog JK turi padaryti viską, kad atstatytų prekybą su ES ir kad bet kokie sprendimai, priimami „Brexit“ kontekste, nepakenktų JK prekybai.
Trumpai tariant, destruktyvus Brexit‘o šleifas išlieka, o britų interesas yra taisyti jų pačių sau sukeltą žalą, nes britai nusprendė, kad JAV Europos rinkos nekompensuos.
