Kalbėjom su Jumis apie Milei ir jo ekonomikos eksperimentą Argentinoje. Praėjo pusantrų metų ir metas pažvelgti, kaip jam sekasi. Jo planas Argentinai buvo paprastas ir lengvai parduodamas rinkėjui: mažiau valstybės ir daugiau laisvės. Daryti atvirkščiai, nei iki tol vyko Argentinoje.
Gavęs mandatą Milei iš peties ėmėsi įgyvendinti žadėtas radikalias libertarines reformas, kurių buvo daug ir visokių – nuo milžiniškos infliacijos iššūkio ir radikalaus biurokratijos mažinimo iki strateginio suartėjimo su JAV – galbūt todėl, kad, kaip ir Trumpas, Milei nemėgsta leftistų ir vadinamosios woke kultūros, nepripažįsta klimato kaitos, nemato prasmės tarptautinių organizacijų veikloje ir panašūs reikalai.
Žiūrim, ką turim. Antrąjį 2024 metų pusmetį skurdo lygis Argentinoje sumažėjo iki 38,1 proc. – t.y., beveik 15 procentinių punktų mažiau, nei ankstesnį pusmetį, ir šiek tiek žemiau lygio, kuris buvo iki Milei. Pirminis šokas ekonomikai pareikalavo duobės, iš kurios Argentina sėkmingai lipa į ganėtinai statų kalną.
Absoliutus skurdo lygis tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo iki 8,2 proc., lyginant su 18,1 proc. ankstesnį pusmetį. Statistika bet kuriuo atveju atrodo įspūdingai.
Argentina pagaliau ištrūko iš triženklės infliacijos labirinto: sausį metinis rodiklis nukrito iki 84,5 %. Skamba beprotiškai aukštai, bet, patikėkite, po praėjusių metų kainų kalnelių tai – tarsi gurkšnis gryno oro. Dar svarbiau, kad mėnesinė infliacija susitraukė iki 2,2 % – žemiausio lygio nuo pandemijos uždarymo metų. Jei Buenos Airės išlaikys šį tempą, ji gali ne tik atsitiesti, bet ir parodyti likusiam pasauliui, kaip užgęsti finansinį gaisrą. Tad laikykim kumščius – Lotynų Amerikos milžinė pagaliau žengia takeliu, vedančiu nuo chaoso link tvaresnio augimo.
Šiais metais taip pat paskelbta apie biudžeto perviršį po 14 metų pertraukos.
Panašu, kad „šoko terapija“ veikia, nors, greičiausiai 30 tūkst. atleistų pareigūnų iš 13 panaikintų valstybinių agentūrų, kas sudaro apie 10 proc. federalinės darbo jėgos, ir nėra tuo labai patenkinti.
Strateginis suartėjimas su JAV Argentinai užtikrino gan netikėtą susitarimą su TVF, kurio sprendimams JAV turi nemažai įtakos. Rezervams papildyti buvo nedelsiant skirta 12 mlrd. dolerių, o bendra parama siekia 20 mlrd. Be kita ko, Milei nori pesą pakeisti JAV doleriu, panaikinti nacionalinį banką, kaip rinką iškraipančią ir, bent jau Argentinos atveju, pinigus spausdinti pernelyg pamėgusią instituciją, o taip pat – dar daugiau vadinamosios „šoko terapijos“, mažinant viešąjį sektorių ir privatizuojant viešąsias paslaugas.
Šiais metais Milei planuoja mažinti mokesčius ir iš esmės pertvarkyti mokesčių sistemą, siekiant padaryti ją paprastesne ir paliekant tik kelias mokesčių rūšis bei atsisakant daugybės kitų. Čia daug paralelių su mumis, nes veikia panašus „gyvulių ūkis“, tik žymiai didesniu mąstu nei pas mus.
Dabartinę Argentinos sėkmės istoriją galima paaiškinti ne tiek genialia Milei politika, o tuo, kad jo iki valdę generolai, socialistai ir populistai šalį nustekeno iki tokio lygio, kad po šimto metų nesėkmių ir chaoso ji tik dabar pradeda atsitiesti, padarius vos keletą išmintingų strateginių ėjimų.
Prie Argentinos eksperimento grįšim po metų.
