Varžybose dėl išlikimo dalyvauja dvi komandos. Mėlynieji ir raudonieji. Tie, kurie neprisijungia ir žaidžia pilkojoje zonoje, rizikuoja dar labiau, nes pagalba jiems priklausys nuo vienos iš komandų nuotaikų. Būti komandos viduje saugiausia. Ukraina šią pamoką dabar mokosi krauju. Mes egzaminą išlaikėm iš karto pasirinkę pusę ir aukoję savo ekonominius interesus atsisakant „didelės rinkos“.
Dabar, aiškiai artikuliuodami, kad Rusija ir Kinija yra blogis, pasirinkome nebūti pilkojoje zonoje. Mes prieš Rusiją, mes suprantame Kinijos ilgalaikius interesus ir, kad Kinija kovoja su mūsų pagrindiniu saugumo garantu JAV.
Skylant pasauliui, mes esame teisingoje pusėje.
Teisingoje. Tai ne apie abstrakčias vertybes. Tai apie nacionalinius interesus. Nes vertybės šiuo atveju sutampa su nacionaliniais interesais. Būtent interesai ir gimdo vertybes. Vienas iš sudėtingiausių dalykų geopolitikoje yra subalansuoti kas yra įmanoma su tuo, kas teisinga. Kas yra teisinga kyla is tavo vertybų ir moralinio vertinimo, kylančio is tavo šalies interesų. Mes palaikom Ukrainą, Taivaną ar Izraelį, nes tai mūsų nacionalinis intersesas, mes gebame matyti toliau savo nosies ir suprasti ilgalaikes tendencijas. Ukrainą labiausiai – nes tai mūsų didžiausias interesas.
Kita pusė irgi siekia savo interesų, o interesų susidūrimo vieta vadinama karu. Dabar jie vyksta pilkojoje zonoje, nes kainuoja mažiausia abiem pusėms. Sąskaita tų, kurie melavo sau ir pasauliui, kad gali būti „tiltais“. Tiltų geopolitikoje nėra.
Mūsų pusė yra geroji pusė, priešininkai yra blogis. Ir tai nėra tik gentinio mąstymo „mes – jie“ išdava. Vakarų sukurtas pasaulis po II pasaulinio karo sukūrė saugiausią ir geriausią galimą pasaulį. Visais parametrais. Karų skaičiumi, kurie artėjo prie nulio. Mirtingumo mažėjimu. Technologine pažanga žmonijai. Ekonomine pažanga, kuri iš visiško skurdo ištraukė du milijardus žmonių kitose pasaulio dalyse. Nes jie visi naudojosi Vakarų kuriama gerove. Kairiųjų bliovimas apie „kolonijinį pasaulio išnaudojimą auksinio milijardo“ yra briedų briedas – likęs pasaulis negyveno niekad taip gerai būtent dėl Vakarų. Būtent dėl mūsų pusės pastangų likusiame pasaulyje atsirado žmogaus teisės ir kiti Vakarų susigalvojimai, kurie neprigyja ten. Nes ten kolektyvinės ordos. Ir tai ne tik apie Rusiją – mes tiesiog nematom kas iš tiesų darosi toliau nuo mūsų.
Taip, DAŽNAI Vakarai kūrė geriausią įmanomą pasaulį siekdami savo interesų. Vakarai dviveidžiai hipokritai, kaip taisyklė padedantys tiems, kurie atitinka mūsų interesus. Tai dviveidiška, bet nekuria blogio, nes kaip taisyklė, žmonės tose šalyse nenori padėti visų pirma sau. Jiems gera būti chalopais kokio vietinio diktatoriaus ar oligarcho. Būtent požiūris į žmogų yra skiriamoji riba tarp gėrio ir blogio. Pas mus žmogus karalius – kartais gali atrodyti, kad čia mes net perlenkiam lazdą. Ten žmogus nuosavybė, bevertis subjektas – objektas ten tik vienas caras ar imperatorius. Kai girdžiu „liaudies respublika“, man iš karto gaila tos liaudies.
Tebūnie. Tai jų gyvenimas, jų kankinimasis. Tačiau jų diktatoriai yra blogis, jie blogoje istorijos pusėje ir tai jų pasirinkimas kovoti su mumis.
Tiesiog mes turim laimėt. Visos šitos kovos paradoksas kad ta pusė iš savęs nieko neturi. Ji gyvena mūsų sąskaita. Mūsų kapitalo, mūsų technologijų ir mūsų rinkų. Be mūsų jie niekas.
