Pirmą kartą po II pasaulio karo kraštutinė dešinė su nacių šūkiu „Alles fuer Deutschland“ laimi rinkimus Vokietijos žemėse.
Šiuo atveju tai ne tik kraštutinės kairės perlenkimų politikoje kaina, kuri kraštutinei dešinei suneša balsus.
„Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalėje ryškus Stokholmo efektas, kai žemė, kurią buvo okupavusi Sovietų Sąjunga, balsuoja už rusišką balalaikos retoriką. Neveltui vietinis AfD lyderis balsuoti pabrėžtinai atvažiuoja su Niva.
Bet kokiu atveju Europos politikos kryptis aiški. Į Europą grįžta tvirtos rankos poreikis, kurį gimdo centristinių jėgų negebėjimas pasiekti tyliosios daugumos, suprasti kuo gyvena ši dauguma gyvena, suprasti jos psichologijos ir baimių.
Panaši situacija ir pas mus. Tačiau mums viso šio parado kaina yra šimtus kartų didesnė. Prisijungę prie Vakarų civilizacijos prieš tris dešimtmečius, mes gavome gerybes, kurias priėmėme kaip savaime suprantamas – už gražias akis. Dabar gi, politikai judant radikalumo ir kraštutinės dešinės link, mes pjauname medį ant kurio sėdime, nes tokios organizacijos kaip ES ir NATO tiesiog negali egzistuoti kraštutinės dešinės ir radikalumo politikoje. Kokie mes puikūs bebūtume, mes be ES ir NATO dabartiniame geopolitiniame lauke būtume nuogi dilgelėse.
Mūsų pasirinkimų kaina jau neužilgo.
