Trumpo vizitas pas Xi yra dar vienas naujos pasaulio tvarkos epizodas, kuriame didžiosios galios kalba apie kainą.
Pekinas labai aiškiai supranta, ką daro. Kinija šiandien nori stabilumo su JAV, prieigos prie rinkų, technologijų, kapitalo, kritinių žaliavų svertų išlaikymo ir politinio pripažinimo, kad ji yra lygiavertė Amerikai pasaulio tvarkos architektė. Todėl Xi šypsosi, kalba apie bendradarbiavimą, atviras duris ir „strateginį stabilumą“. Gražūs žodžiai. Bet po jais guli senas imperinis Taivano klausimas.
Neatsitiktinai Kinijos pusė būtent Taivaną įvardijo kaip svarbiausią JAV ir Kinijos santykių klausimą. Tai bandymas visą santykių su Vašingtonu architektūrą pririšti prie vieno reikalavimo, kad Amerika mažintų Taivano saugumo erdvę.
Trumpas į Pekiną atsivežė Amerikos korporacinę galią. „Apple“, „Tesla“, „Nvidia“, finansų ir pramonės gigantus. Trumpo pasaulyje užsienio politika virsta verslo susitikimu, kuriame saugumo garantijos, rinkos prieiga, žaliavos, tarifai, Iranas ir Taivanas sudedami ant vieno stalo. Ir tada prasideda jo mėgstamiausias žanras pavadinimu „geras sandoris“.
Taivanas yra visos Indo-Ramiojo vandenyno saugumo architektūros testas. Jeigu Pekinas pamato, kad Vašingtonas pradeda kalbėti apie Taivaną kaip apie derybinį objektą, signalą išgirsta ne tik Taipėjus. Jį išgirsta Japonija, Pietų Korėja, Filipinai, Australija, Europa ir, žinoma, Maskva. Nes jei šiandien galima lanksčiai prekiauti Taivanu, rytoj galima lanksčiai prekiauti Ukraina, poryt – Baltijos šalių saugumu. Viskas, žinoma, „taikos“, „stabilumo“ ir „abipusės naudos“ vardu.
Vaizdelyje ir Iranas. JAV nori, kad Kinija spaustų Teheraną, nes karas Artimuosiuose Rytuose siurbia Amerikos galią, amuniciją, politinę energiją ir pajėgumus. Pekinui tai patogu. Kuo daugiau Amerika įklimpusi Persijos įlankoje, tuo mažiau jos dėmesio Ramiajame vandenyne. Kinija nebūtinai turi laimėti karą – jai pakanka, kad Amerika kovotų keliuose frontuose vienu metu ir pati lėtai prarastų strateginę koncentraciją.
Štai kodėl Xi šiame susitikime atrodo ramiau. Jis žino, kad Trumpui reikia viešos pergalės. Reikia pažado dėl rinkų. Reikia pažado dėl fentanilio. Reikia pažado dėl Irano. Reikia nuotraukos, kurią galima parodyti rinkėjui kaip „istorinį susitarimą“. O Xi reikia laiko, technologinių plyšių, investicijų, Taivano klausimo slinkties ir Amerikos sąjungininkų abejonės ar Vašingtonas dar yra saugumo garantas.
Tai ir yra tikroji šio vizito reikšmė.
Lietuvai ši istorija turi būti labai aiški. Mes negalime gyventi iliuzijoje, kad pasaulio tvarka dar veikia pagal vakarykštes taisykles. Todėl mūsų interesas – ne naiviai laukti, ką nuspręs Vašingtonas, Pekinas ar Maskva. Mūsų interesas – stipri Europa, reali gynybos pramonė, technologinis suverenumas, energetinė nepriklausomybė ir kuo mažiau strateginės priklausomybės nuo bet kurios imperijos malonės.
