Donaldo Trumpo pareiškimas, kad skatintų Rusiją daryti „ką tik nori“ bet kuriai NATO šaliai narei, kuri „nesumoka“ Aljansui yra eilinė žinutė atskiram segmentui šalies viduje. Ji ne mums.
Problema ne Trumpas.
Problema, kad dešimtys milijonų amerikiečių už tokią politiką balsuoja vis labiau ir labiau.
Paskutinis JAV prezidentas, kurį galime vadinti už mums suprantamą globalizaciją ir saugumo sampratą buvo Bušas vyresnysis. Visi sekantys, nors ir priversti atsitikus krizei imtis iniciatyvos, tai darė tik esant poreikiui ir nenoromis, ne lyderystės vardan.
Nesvarbu – liks Baidenas ar bus Trumpas – JAV, kartu su Kanada ir Meksika, mikliai formuoja geopolitinę salą, iš kurios ramiai stebės procesus ir rems savo sąjungininkus. Tai ir JAV interesas, politinio elito požiūris ir vis labiau žmonių valia.
Trumpas tik jaučia šias nuotaikas ir jas „pardavinėja“ šalies viduje.
Klausimas čia apie mus. Lietuva savo namų darbus su JAV daro. Procentai gynybai, pozicija dėl taip JAV svarbaus klausimo dėl Kinijos bei nebūvimas galvos skausmu – kai patys nežino ko nori, reikalauja jiems duoti, nes faini – tai vis mažiau ir mažiau apie mus.
Iš valstybių/žmonių kurie jau dabar dirba su Trumpo aplinka žinutė viena – atėjęs jis reikalaus būtent didelių procentų gynybai ir „pasirūpinti Ukraina pačiai Europai, jeigu ši sako, kad Ukraina jiems taip svarbi“. Ukrainos klausimas vis labiau virsta ES išlikimo klausimu, todėl čia klausimas visų pirma mums, europiečiams – kiek mes pasiruošę mokėti už jos pergalę??
Beje, o kur visi Trumpo ir Orbano fanai?
