Atmetus visas politines aistras antraštėse ir emocines, o ne politines diskusijas apie vieną ar kitą eilutę, reikia įvertinti, koks tai didelis skaičius mūsų gynybai – daugiau nei 20 procentų šalies biudžeto.
Turiu pripažinti, kad kai prieš metus po VGT buvo išeita su šiuo skaičiumi, netikėjau, jog jis bus pasiektas. Šis skaičius ir ta, nors nelabai vykusi, mokestinė reforma, kurią regėjome, – tai judėjimas teisinga linkme.
Kalbant apie šį skaičių, atkreipkite dėmesį į diskusiją viešojoje erdvėje. Kokios pasikeitusios kalbos! Diskusijos „kam tiek daug“ – nebeliko. Net prorusiški personažai savo veiksmus pradėjo argumentuoti „konservatoriai veikia Rusijos naudai“ ir panašiais kliedesiais. Tegul kliedi – jų sekėjai palaipsniui taip vakcinuojami nuo Rusijos imperinės galios mitų. Ilguoju laikotarpiu Lietuva iš tokio pasikeitusio naratyvo labai laimės.
Likęs prorusiškas instrumentas – kaip ir likusi Rusijos galia Vakaruose – yra kolektyvistinės „tradicinės“ vertybės. Suprask – „supuvę Vakarai“. Čia mūsų bėda, nes tai demonstruoja, kad pasąmonėje vis dar suprantame, jog nesame Vakarai. Rūbai, kuriuos dėvi, nepadaro tavęs vakariečiu. Vakariečiu tave daro atsakomybė prieš save ir bendruomenę, gebėjimas priimti kitą. To mums dar smarkiai trūksta.
5,38 – tai didelis skaičius. Prasidėjus svarstymams apie biudžetą, norisi palinkėti vieno: kad po kurio laiko turėtume kritinę masę žmonių, kurie valdžiai pasakys – „užtenka popso“. Rinksime tuos, kurie sutvarkys mūsų mokestinę sistemą, padarydami ją teisingesnę visai visuomenei, skaidresnę, skatinančią našumą, su mažiau Vyriausybės ir daugiau savivaldos. Jau subrendome mažinti reguliavimą ir pasitikėti piliečiais. Tada tie 5 procentai bus dar didesni.
