Penkiasdešimtųjų ES ir Kinijos diplomatinių santykių proga Pekine įvyko aukščiausių ES pareigūnų Antonio Costa ir Ursulos von der Leyen susitikimas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir premjeru Li Qiang. Sąlygas diktavo Kinija, susitikimą patvirtinusi tik šį pirmadienį – be to, iš pradžių vizitas buvo suplanuotas kaip dviejų dienų viršūnių susitikimas Briuselyje, bet Xi jame dalyvauti atsisakė. Susitikimą Kinija sutrumpino nuo dviejų iki vienos dienos, o prieš pat aukščiausio lygio renginį dar mestelėjo „griežtą protestą“ ES dėl sankcijų, pritaikytų dviem Kinijos bankams už prekybos su Rusija palengvinimus.
Derybų rezultatai (kaip ir per neseniai įvykusį Kinijos užsienio reikalų ministro vizitą į ES) – iš esmės nepasiekta nieko, išskyrus nebent klimato kaitą ir keletą bendro pobūdžio frazių apie „tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos palaikymą“, „globalių iššūkių sprendimą“ ir „daugiašališkumo išsaugojimą“, nors Pekinas ir siekia suvienyti svarbiausius tarptautinės sistemos veikėjus kovoje prieš JAV ir parodyti šį viršūnių susitikimą kaip daugiašališkumo pavyzdį, kuris tarsi turėtų patvirtinti ES atsiribojimą nuo Amerikos. Be to, neseniai įvykęs užsienio reikalų ministro Wang Yi vizitas į ES tik patvirtino prielaidą, kad Kinija su ES šalimis narėmis siekia kalbėtis atskirai, nes tikisi, kad jos negebės formuluoti bendros griežtos užsienio politikos Kinijos atžvilgiu, o Europos lyderių individualūs vizitai į Kiniją tokią prielaidą tik patvirtina.
ES akcentuoja milžinišką, 305 mlrd. eurų prekybos deficitą su Kinija, kinams naudojantis ES rinkos privalumais ir mažai perkant, o Europos kompanijos skundžiasi dėl barjerų Kinijos rinkoje. ES Kiniją taip pat kaltina dempingavimu – vien pastaruoju metu pradėta daugiau nei 25 tyrimai dėl kiniškų prekių. Viena didžiausių problemų Kinijai – ES pritaikyti muitai valstybės subsidijuojamiems kiniškiems elektromobiliams, Europai – Kinijos taikomi retųjų žemės elementų, nuo kurių ES priklauso beveik 100 proc., importo apribojimai, kuriuos Kinija sėkmingai naudoja kaip politinį svertą, įskaitant ir elektromobilių klausimą. ES neramina ir Kinijos kibernetinės atakos, ir žmogaus teisių klausimai, o svarbiausia – geopolitinė Pekino draugystė su Maskva. 80 proc. visų dvigubos paskirties prekių, kurios pasiekia Rusiją, eina per Kiniją, o vizito į ES metu Wang Yi atviru tekstu pareiškė, kad Kinija nenori Rusijos pralaimėjimo, nes JAV tada galėtų nukreipti dėmesį į Aziją.
Be to, pirmadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad Kinija yra „be pagrindo kaltinama dėl Ukrainos klausimo“, o tam tikri ekonominiai ir prekybos klausimai yra „perdėtai sureikšminami“, ir kad visa tai kelia „nereikalingus trikdžius Kinijos ir ES santykiams“.
Tokiame įtemptame kontekste susitarti pavyko tik dėl klimato kaitos – JAV pasitraukus iš Paryžiaus klimato susitarimo, nutarta, kad ES ir Kinija turi užpildyti vakuumą, lyderiaujant globaliame klimato kaitos režime – ypač artėjant jubiliejinei JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai (COP30) Brazilijoje. Sutarta spartinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą globaliu mastu, sudaryti palankesnes sąlygas naudotis žaliosiomis technologijomis ir kt.
Išvada. Kinija jaučia, kad transatlantiniai ES ir JAV santykiai silpnėja (ką rodo pastarojo meto ES ir JAV negebėjimas susitarti dėl muitų), ir šią situaciją siekia išnaudoti savo naudai. Žiauriausias ateities scenarijus ES būtų kariauti prekybos karus su JAV ir Kinija dviem frontais, kas šiuo metu kaip tik ir vyksta. Šiuose karuose ES turi priemonių – pvz., vadinamasis trečiųjų šalių ekonominės prievartos instrumentas (bazooka) ir/arba anksčiau sunkiai įsivaizduojamas bendradarbiavimas su Visapusiško ir pažangaus Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimo (CPTPP) šalimis, kuris suteiktų daugiau derybinių galių prieš JAV ir padėtų sumažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių bei dalinai atsverti subsidijomis ir ekonomine prievarta grindžiamą jos prekybos politiką, ypač kritinių žaliavų ir clean-tech sektoriuje. Trečiadienį Costa su von der Leyen taip pat lankėsi Japonijoje, kur sutarė plėtoti bendradarbiavimą ekonominėje, saugumo ir kt. srityse, stiprinti daugiašališkumą , taisyklėmis grįstą tarptautinę sistemą ir t.t
