Viešoje erdvėje verdančiose diskusijose apie saugumo klausimus pamirštamas pagrindinis mūsų saugumo elementas. Ne tankai ar dronai, ar slėptuvės. Vakarai vadovaujasi gentiniu mąstymu ir gina savus – vakariečius, todėl mūsų tikslas yra kuo skubiau formuoti mūsų – kaip neatsiejamos Vakarų dalies jausmą.
Praėjus pandemijai ir iki artimiausio krepšinio čempionato, viešoje erdvėje staiga užderėjo jau ne virusologų ar derinių specialistų, o karo ekspertų. Saugu gyventi šalyje, kuri nekovojo paskutinius 30 metų su tiek generolų ir karybos ekspertų. Vis bandau suprasti, kur jie visi buvo kelios dienos prieš karą.
Visoje šioje linksmoje kakafonijoje, kuri skirta stipriausiai žmogaus emocijai – baimei – paveikti, nepastebimas svarbiausias saugumo garantas – žinojimas, kad Vakarai sutiks žūti už tavo žemę.
2021 metų Putino reikalavimuose laisvam pasauliui, po Ukrainos, antru punktu kalbama apie mūsų saugumą, kad NATO išvestų visus karius ar ginkluotę, dislokuotus šalyse, kurios į aljansą įstojo po 1997 m., įskaitant didžiąją dalį Rytų Europos, įskaitant Lenkiją, buvusias sovietines šalis – Estiją, Lietuvą, Latviją ir Balkanų šalis.
Galime neabejoti, kad vienaip ar kitaip pasibaigus karui Ukrainoje, bus pereita prie šio plano II punkto. Autokratai įdomūs savo psichologija tuo, kad neslepia savo tikslų, tik mes Vakaruose tai nurašome pigiems grasinimams.
Ir ne, realiausia, kad tai nebus įprastinis konvencinis karas, kurį regime Ukrainoje. Kalbant apie mūsų regioną Putinui reikia ne pačios teritorijos su ypač priešiškais sau žmonėmis, kur jaunesni net rusiškai nekalba, o NATO pabaigos. NATO žlugimas reikštų amerikiečių pralaimėjimą Europoje ir naują, nuolankų europiečių santykį su Rusija. Tai iš esmės keistų centrinės Europos geopolitinę ir tuo pačiu geoekonominę trajektoriją – ES čia būtų per silpnas faktorius. Kelionės į Maskvą instrukcijoms taptų kasdieniu šio regiono politikų maršrutu.
Pasiekti NATO pralaimėjimą, jo nuomone, galima ir be karo, visų pirma su Vašingtonu sužaidus seną gerą viščiuko žaidimą. Žaidimo, ankščiau populiaraus JAV jaunimo tarpe, esmė – dviem jaunuoliams važiuojant automobiliais vienas į kitą, pirmasis išsigandęs nusuka ir taip pralaimi.
Pradėjęs eskalaciją dėl mūsų ir grasindamas atominiu ginklu, jis tikėtųsi Vakarų nuvažiavimo nuo kelio. Ir toks nuvažiavimas reikštų NATO pabaigą, nes ji remiasi tikėjimu, kad kiti ateis į pagalbą. NATO narei nesulaukus pagalbos, organizacijos de facto tiesiog nelieka. NATO visų pirma yra politinė organizacija, tik antru punktu karinė – lemiamus sprendimus joje priima politikai, ne generolai.
Neabejoju, kad Putinas ir dabar mano, kad Vakarai, pakėlus statymus dėl mūsų, sumirksėtų. Nes, jo nuomone, Vakarams mes ne taip rūpime, kaip mes įsivaizduojame. Putino nuomone, Vakarams mes vis dar antraeiliai jų nariai, kuriuos esant egzistencinei krizei, jie paaukos. Jie niekada nepaaukos Londono, Berlyno ar Tokijo. Tačiau ar susivieniję respublikonai ir demokratai JAV, Vokietijos AfD rinkėjai ir Nyderlandų gyventojai ims ginklą pasiryžę žūti dėl Vilniaus ar Talino?
Vakarai turi gentinį mąstymą, jie aukosis dėl “savų”. Tokių pačių “kaip jie”.
Vakarai nėra apie geografiją – jai priklauso Japonija, tačiau ar Vakarams Bulgarija su Rumunija yra jų dalis yra didelis klausimas. Vakarai tai institucinė, teisinė ir administracinė sistema, orientuota į prekybą. Šios sistemos ašis, jos stuburas — valdžios galių atskyrimas ir teisės viršenybė, principai, kurie saugo nuosavybę ir leidžia be baimės, kad pelnas bus nusavintas, dalintis prekėmis ir darbu.
Ir čia klausimas jau mums – kiek mumyse Vakarų? Antirusiškumas nėra Vakarai, tai mūsų savisaugos jausmas.
Vakarai apie mentalitetą. Mes dažnai kalbame apie Vakarus kaip apie kažką kitą, ne mus. “Vakarai nesupranta, Vakarai nepadarė to ir to”, Vakarai “nukvako” ir pan. Formuluotės daug pasakančios apie mus pačius.
Į Vakarus, atgavus nepriklausomybę, mus stūmė politinis elitas, tačiau didžiajai daliai iš mūsų dėl Vakarų daugiau klaustukų nei šauktukų.
Mus saugo ne NATO, ES, ar Vakarų ginklų tiekimas. Tai priemonės. Mus saugo demokratija dabartine forma. Pasaulyje vis silpnėjant demokratijos gijai ir įsigalint “mano šalis pirmiausia” patys spręskit kiek politikai “ten, Vakaruose”, ryšis siųsti karius už mus.
Panikuokime šaltu protu, ne emocija.
