Taip, socdemai, kaip sakoma baudžiamajame kodekse, iš anksto susitarę grupėje ir tyčia, apgavo savo rinkėjus ir visą Lietuvą. Vilija vedė partiją rinkimuose, už tai gavusi ramybę Europos Parlamente.
Tačiau tai ne apie pinigus Briuselyje ar ramybę Europos Parlamente. Užsidirbus ji ne vienai vilai Graikijoje (tik nesakykit to liaudžiai).
Vilija protinga suprasdama savo galimybių ribas.
Vilija atsisako būti ministre pirmininke, nes supranta, kad šis darbas jai būtų per sunkus. Ji supranta, kokios sunkios intelektualine ir fizine prasme yra šios pareigos, supranta jų atsakomybę. Ji supranta, kad vienas dalykas yra kelis kartus per mėnesį paskambinus iš Briuselio Žinių radijuje papasakoti kaip konservatoriai ir Gabrielius viską daro ne taip. Kad lengva susitikus su žmonėmis žadėti bet ką. Ji supranta, kad realybė kita nei jos sacharinu suteptos kalbos.
Todėl vietoje kritikos turime padėkoti Vilijai, kad ji, suprasdama, kad jai tai būtų per sunku, atsisako šių pareigų. Nes Lietuva negali sau leisti silpnos valdžios.
Svarbiausia juk ne tai. Svarbiausia su kokia programa ateis naujoji Vyriausybė. Rinkiminiu laikotarpiu viešoje erdvėje nebuvo realių diskusijų kokią ateitį siūlo partijos, viskas buvo nuleista iki „kalti konservatoriai“, asmeniškumų ir bylų aptarimo. Todėl tik dabar visi pabudę pradeda skaityti ką iš tiesų planuoja socialdemokratai.
