Maskas tyliai pasitraukia. Jo verslas dabar laimi daug Trumpo administracijos užsakymų, tačiau akcijos, dėl jo buvimo plolitikoje krenta, todėl svajonė būti pirmuoju pasaulyje trilijono savininku tolsta. Reikia plautis tvarkyt reikalus. O mes galim daryt pirmąsias DOGE išvadas. Jo veiksmai įdomūs ir dėl biurokratinės situacijos Lietuvoje.
Pats esu Kubiliaus Saulėlydžio komisijos auka. Kai konservatoriai perėmė valdžią prasidėjus pasaulio finansų krizei, dirbau Vilniaus apskrities viršininko administracijoje skyriaus vadovu. Saulėlydžio komisija tuomet, visiškai teisingai, nusprendė, kad apskričių administracijos nereikalingos, ir per kelis mėnesius netekau darbo – darbo vietos tiesiog neliko. Dabar, sutikęs Andrių, visada jam už tai padėkoju: tai ištraukė mane iš pelkės, kurioje, galbūt, iki šiol būčiau sėdėjęs, ir privertė „augti“. Nebūčiau toks, koks esu dabar, jei ne tas atleidimas.
Žinau, kaip mąsto ir plinta biurokratija, todėl esu didelis įvairių institucijų mažinimo šalininkas.
Būtent dėl to buvo įdomu, kaip seksis Musko DOGE, nes biurokratinė logika visame pasaulyje panaši. Įdomu ir kiek būtų galima pjauti pas mus.
Reikia pasakyti, kad, nepaisant antraščių, rezultatai prasti. DOGE, nors teigia sumažinusi apie 140 mlrd. nereikalingų išlaidų, realiai sutaupė tik iki 65 mlrd. – vos 3 % nuo žadėtų sutaupyti 3 trln.
Ką tai reiškia Lietuvai? Didžiausios bėdos – viešieji pirkimai ir įvairios pavaldžios vyriausybės bei savivaldos įstaigos, apie kurių funkcijas velniai žino kas. Diskusijoje dėl mokesčių dažnai teisingai sakoma, kad valstybė pirma turėtų susižiūrėti savo išlaidas. Tačiau, kaip ir JAV atveju, suma būtų gerokai mažesnė, nei gali pasirodyti. Praeitą kadenciją tą daryti bandęs Eimantas Norkūnas, matyt, su manimi nesutiktų, tačiau manau, kad optimizavus šias išlaidas sutaupytume gerus 100 mln. – ne daugiau. Taip, tai nemažai, bet valstybės finansų iššūkių, kai, pavyzdžiui, šiemet skolon einame 5 mlrd., tai neišsprendžia.
